Laboratorinių tyrimų vertinimas ir interpretacija klinikinėje praktikoje

Kodas
KMU827
Studijų kryptis
Medicina
Vykdymo būdas
Nenuotolinis (asmeniui dalyvaujant fiziškai)
Apimtis valandomis
36val.
Skirtas
medicinos biologams
visų specialybių gydytojams
laboratorinės medicinos gyd.
Kaina asmeniui
252.00Eur
Pažymėjimo mokestis
6Eur
Įgyjamos ar tobulinimos kompetencijos
Programą teikiantis darbuotojas
prof. Erika Skrodenienė
Kurso programos turinys
Tema Trukmė
Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimo principai: įvairių veiksnių įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams. 2.00 val.
Imunofiksacijos tyrimo taikymas hematologinių ligų diagnostikoje. 2.00 val.
Veninio kraujo tyrimas automatiniu analizatoriumi. Nauji hematologinių analizatorių parametrai. 2.00 val.
Likvoro ir kitų audinių skysčių tyrimas hematologiniu analizatoriumi. 2.00 val.
Laboratorinių tyrimų svarba racionalios antibiotikų terapijos parinkimui. 3.00 val.
Diagnostikos galimybės ir svarba infekcijų gydyme bei sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą. 3.00 val.
Atrankinių tyrimų reikšmė hemostazės sistemai vertinti. 2.00 val.
Laboratorinės diagnostikos reikšmė gydymo antikoaguliantais ir antiagregantais efektyvumo kontrolei. 2.00 val.
Pilnai automatizuotas bendras šlapimo tyrimas. 2.00 val.
Ėminių priėmimo, atmetimo ir tyrimo interpretacijos klaidų praktinių situacijų modeliai. 2.00 val.
Imunofiksacijos tyrimo rezultatų interpretacijos ypatumai, praktinių situacijų analizė. 2.00 val.
Automatiniu analizatoriumi atlikto kraujo ir audinių skysčių tyrimo grafinių ir skaitinių rezultatų vertinimas. 2.00 val.
Atrankos kraujo tepinėlio tyrimui kriterijai. Kraujo tepinėlio tyrimo rekomendacijos. 2.00 val.
Praktinis krešumo tyrimų rezultatų vertinimas, interpretavimas, tolimesnės tyrimo taktikos numatymas. 2.00 val.
Pagrindinių laboratorinių rodiklių, taikomų antikoaguliantų ir antiagregantų gydymo kontrolei, praktinis vertinimas. 2.00 val.
Bendras šlapimo tyrimas. Klinikinių situacijų analizė. 2.00 val.
Kurso aptarimas ir diskusija. Teorinių ir praktinių žinių vertinimas. 2.00 val.
Viso valandų
36.00
Programos aprašymas (santrauka)

1. Paskaita. „Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimo principai: įvairių veiksnių įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams“, apimtis – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti su laboratorinių tyrimų etapais; supažindinti su veiksniais galinčiais įtakoti tyrimų rezultatu; supažindinti su ėminio paėmimo, saugojimo ir transportavimo į laboratorija taisyklėmis, jų svarba.

Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks teisingai paimti saugoti ir transportuoti ėminius į laboratoriją. Mokės vertinti analizinių ir poanalizinių veiksnių įtaką tyrimų rezultatams.

Dalyko turinys: Laboratorinio tyrimo etapai: preanalizinis, analizinis, postanalizinis. Amžiaus, rasės, lyties, streso, vaistų, medicininių procedūrų, maisto, paros ritmo ir kitų veiksnių įtaka tyrimų rezultatams. Teisingas ėminio paėmimas, saugojimas, transportavimas į laboratoriją. Analiziniai bei poanaliziniai veiksniai, įtakojantys tyrimų rezultatus.

2. Paskaita. „Imunofiksacijos tyrimo taikymas hematologinių ligų diagnostikoje“, apimtis – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti su imunofiksacijos tyrimų taikymu hematologinių tyrimų diagnostikoje.

Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos imunofiksacijos tyrimo pritaikymo galimybes. Gebės vertinti ir analizuoti imunofiksacijos tyrimo rezultatus.

Dalyko turinys: Baltymų elektroforezės metu išsiskiriančių monoklonų identifikavimas taikant imunofiksacijos metodą. Imunoglobulinų lengvosios grandinės, jų nustatymas kokybiniais ir kiekybiniais metodais, rezultatų interpretacijos skirtumai, privalumai ir trūkumai.

3. Paskaita. „Veninio kraujo tyrimas automatiniu analizatoriumi. Nauji hematologinių analizatorių parametrai“, apimtis – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti su hematologinių analizatorių klasėmis jų veikimo principais, supažindinti su hematologinių analizatrių nustatomais įprastiniais ir naujais parametrais, jų pokyčiais sergant įvairiomis ligomis bei taikymu klinikinėje praktikoje.

Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos hematologinių analizatorių veikimo principus jų galimybes nustatant kraujo parametrus. Mokės vertinti veninio kraujo tyrimo įprastinius ir naujus parametrus.

Dalyko turinys: Automatinių hematologinių analizatorių klasės ir jų darbo principai. Automatiniu analizatoriumi nustatomi kraujo parametrai, nauji hematologinių analizatorių parametrai ir jų taikymas klinikinėje praktikoje. Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų analizė, jų parametrų pokyčiai sergant įvairiomis ligomis.

4. Paskaita. „Likvoro ir kitų audinių skysčių tyrimas hematologiniu analizatoriumi“, apimtis – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti klausytojus su likvoro ir kitų audinių skysčių tyrimais atliekamais hematologiniu analizatoriumi.

Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos audinių skysčių tyrimo hematologiniais analizatoriais galimybes. Gebės vertinti likvoro ir audinių skysčių tyrimų parametrus.

Dalyko turinys: Audinių skysčiai. Audinių skysčių tyrimas hematologiniu analizatoriumi. Automatiniu analizatoriumi nustatomi audinių skysčių parametrai. Parametrų pokyčiai sergant įvairiomis ligomis.

5. Paskaita. „Laboratorinių tyrimų svarba racionalios antibiotikų terapijos parinkimui.“, apimtis – 3 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti dalyvius su įvairių infekcijų dažniausiais sukėlėjais bei laboratorinių tyrimų svarba racionalios antibiotiko terapijos parinkimui.

Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos dažniausius infekcijų sukėlėjus ir laboratorinių tyrimų svarbą paskiriant gydymą antibiotikais.

Dalyko turinys: Paskaitos metu aptariami klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti prieš paskiriant antibiotiką. Išaiškinama laboratorinių tyrimų svarba racionalios antibiotiko terapijos parinkimui.

6. Paskaita. „Diagnostikos galimybės ir svarba infekcijų gydyme bei sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą“, apimtis 3 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti kursų dalyvius su įvairių infekcijų mikrobiologinės diagnostikos galimybėmis ir jų svarba skiriant savalaikę antibiotikoterapiją.

Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos ir išmoks taikyti mikrobiologinius tyrimo metodus, bei remiantis jais parinkti gydymą antibiotikais.

Dalyko turinys: Įvairių infekcijų mikrobiologinės diagnostikos galimybės ir svarba skiriant savalikį, racionalų gydymą antibiotikais.

7. Paskaita. „Atrankinių tyrimų reikšmė hemostazės sistemai vertinti“, – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti klausytojus su hemostazės sistemos fiziologija; pakopine sutrikusios krešėjimo funkcijos diagnostika, pagrindiniais atrankiniais tyrimais hemostazei vertinti. Supažindinti su įvairių veiksnių reikšme rezultatų interpretacijai.

Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks skirti atrankinius tyrimus hemostazei vertinti, žinos veiksnius galinčius įtakoti tyrimų rezultatus, mokės juos interpretuoti.

Dalyko turinys: Hemostazės sistemos fiziologijos pagrindai. Normalios ir sutrikusios krešėjimo funkcijų pakopinė diagnostika. Pagrindiniai atrankiniai tyrimai hemostazei vertinti: ADTL, PT ir fibrinogeno tyrimai. Preanalizinių veiksnių, anamnezės ir klinikinių duomenų reikšmė tyrimų rezultatų interpretacijai.

8. Paskaita. „Laboratorinės diagnostikos reikšmė gydymo antikoaguliantais ir antiagregantais efektyvumo kontrolei“, apimtis – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti programos dalyvius su gydymo antikoaguliantais ir antiagregantais vertinimu.

Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks skirti tyrimus leidžiančius įvertinti gydymo antikoaguliantais ir antiagregantais efektyvumą.

Dalyko turinys: Gydymo antikoaguliantais efektyvumo vertinimas. Gydymo antiagregantais efektyvumo vertinimas. Pagrindiniai laboratoriniai rodikliai taikomi gydymo antikoaguliantais ir antiagregantais kontrolei.

9. Paskaita. „Pilnai automatizuotas bendras šlapimo tyrimas“, – 2 val.

Paskaitos tikslai: Supažindinti programos dalyvius su rekomendacijomis šlapimo paėmimui, saugojimui, transportavimui ir tyrimui; susipažins su mikroskopinio ir cheminio šlapimo tyrimo rezultatų interpretavimo ypatumais.

Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks tinkamai surinkti šlapimo ėminį žinos dėl ko gali išsiskirti mikroskopinio ir cheminio tyrimo rezultatai bei mokės juos interpretuoti.

Dalyko turinys: Reikalavimai ėminio paėmimui, saugojimui, transportavimui. Bendras šlapimo tyrimas automatine sistema atliekančia cheminę ir mikroskopinę analizę. Pagrindiniai tyrimo parametrai, jų vertinimas, rezultatų interpretacija, galimos klaidos. Eritrocitų ir leukocitų rezultatų išsiskyrimas, atliekant cheminę ir mikroskopinę šlapimo analizę.

10. Seminaras. „Ėminių priėmimo, atmetimo ir tyrimo interpretacijos klaidų praktinių situacijų modeliai“, apimtis – 2 val.

Seminaro tikslai: Sužinoti apie ėminių priėmimo ir atmetimo kriterijus, bei tyrimų interpretacijos klaidas.

Išklausę seminarą programos dalyviai mokės atrinkti tinkamus tyrimui ėminius, žinos kaip išvengti interpretacijos klaidų.

Dalyko turinys: praktinių situacijų su preanalizinėmis ir analizinėmis klaidomis modelių nagrinėjimas.

11. Seminaras. „Imunofiksacijos tyrimų rezultatų interpretacijos ypatumai, praktinių situacijų analizė“, apimtis – 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti dalyvius su imunofiksacijos tyrimų rezultatų interpretacijos ypatumais.

Išklausę seminarą dalyviai mokės interpretuoti imunofiksacijos tyrimų rezultatus.

Dalyko turinys: Imunofiksacijos tyrimų ypatumų pateikimas nagrinėjant praktines situacijas.

12. Seminaras. „Automatiniu analizatoriumi atlikto kraujo ir audinių skysčių tyrimo grafinių ir skaitinių rezultatų vertinimas“, apimtis – 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti su automatinio hematologinio analizatoriaus pateiktų grafinių ir skaitinių rezultatų vertinimu, jų ypatumais. Supažindinti klausytojus su audinių skysčio tyrimų atliekamų hematologiniu analizatoriumi rezultatais

Išklausę seminarą programos dalyviai gebės vertinti ir interpretuoti automatinio hematologinio analizatoriaus pateiktus grafinius ir skaitinius rezultatus bei gebės vertinti audinių skysčio tyrimų atliekamų hematologiniu analizatoriumi rezultatus.

Dalyko turinys: Grafinis rezultatų vaizdavimas, interpretacija. Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų analizė, jų parametrų pokyčiai sergant įvairiomis – praktinių užduočių analizė. Grafinis rezultatų vaizdavimas ir interpretacija vertinant audinių skysčio tyrimų atliekamų hematologiniu analizatoriumi rezultatus.

13. Seminaras. „Atrankos kraujo tepinėlio tyrimui kriterijai. Kraujo tepinėlio tyrimo rekomendacijos“, apimtis 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti klausytojus su kriterijais pagal, kuriuos yra atrenkami tyrimui kraujo tepinėliai. Supažindinti su kraujo tepinėlių vertinimo reikalavimais ir naujausiomis rekomendacijomis.

Išklausę seminarą programos dalyviai gebės susidaryti taisykles ir atrinkti ėminius, kuriems reikalingas kraujo tepinėlio tyrimas.

Dalyko turinys: Atrankos kraujo tepinėlių darymui kriterijai. Kraujo tepinėlio tyrimo ir rezultatų pateikimo rekomendacijos.

14. Seminaras. „Praktinis krešumo tyrimų rezultatų vertinimas, interpretavimas, tolimesnės tyrimo taktikos numatymas“, – 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti programos dalyvius su krešumo tyrimų rezultatų analize, interpretacija ir tolesnės tyrimo taktikos parinkimu.

Išklausę seminarą klausytojai mokės verinti atrankinius krešumo tyrimų rezultatus ir parinkti tolimesnį tyrimo planą.

Dalyko turinys: Praktinis tyrimų rezultatų vertinimas, interpretavimas, tolimesnės ištyrimo taktikos numatymas naudojant klinikines situacijas.

15. Seminaras. „Pagrindinių laboratorinių rodiklių, taikomų antikoaguliantų ir antiagregantų gydymo kontrolei, praktinis vertinimas“, apimtis – 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti su pagrindinių laboratorinių rodiklių, taikomų antikoaguliantų ir antiagregantų gydymo kontrolei, praktiniu vertinimu.

Išklausę seminarą mokės vertinti gydymo antikoagulaintais ir antiagregantais efektyvumą.

Dalyko turinys: Pagrindinių laboratorinių rodiklių, taikomų antikoaguliantų ir antiagregantų gydymo kontrolei, praktinis vertinimas.

16. Seminaras. „Bendras šlapimo tyrimas. Klinikinių situacijų analizė“, – 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti su bendro šlapimo tyrimo rezultatų interpretavimo ypatumais.

Išklausę seminarą programos dalyviai gebės vertinti ir interpretuoti bendro šlapimo tyrimo rezultatus.

Dalyko turinys: Cheminė ir mikroskopinė šlapimo tyrimo analizė, klinikinių situacijų analizė.

17. Seminaras. Aptarimas ir diskusija, – 2 val.

Seminaro tikslai: Supažindinti su bendro šlapimo tyrimo rezultatų interpretavimo ypatumais.

Išklausę seminarą programos dalyviai gebės vertinti ir interpretuoti bendro šlapimo tyrimo rezultatus.

Dalyko turinys: Cheminė ir mikroskopinė šlapimo tyrimo analizė, klinikinių situacijų analizė.

                        

Dėstytojas Teorijos val. Praktikos val.
Astra Vitkauskienė 6 2
Erika Skrodenienė 6 6
Daiva Urbonienė 4 4
Rasa Steponavičiūtė 4 4
Atvykstant reikia turėti

Medicininį chalatą

Literatūra

1.        Benett JE, Dolin R, Blaser MJ. Mandell, Douglas, and Bennett‘s Principles and Practice of Infectious Diseases 8th ed. Elsevier Churchill Livingston, 2015.

2.        Bignardi GE. Validation and verification of automated urine particle analysers. J Clin Pathol. 2017;70(2):94-101.

3.        Brunzel NA. Fundamentals of Urine and Body Fluid Analysis, 4th Edition. Elsevier Saunders, 2018.

4.        Burtis CA, Ashwood ER, Bruns DE. Tietz Fundamentals of clinical chemistry. Elsevier Saunders, 2012.

5.        Gilbert ND, Moellering RC, Eliopoulos GM, Chambers HF, Saag MS, Pavia AT. The Sanford Guide to Antimicrobial Therapy. 47th ed. Elsevier Saunders, 2017.

6.        Guder WG, Narayanan S, Wisser H, Zawta B. Samples: From the Patient to the Laboratory.The impact of preanalytical variables on the quality of laboratory results. Wiley‐VCH Verlag GmbH & Co. KGaA, 2007.

7.        Gulati G, Song J, Florea AD, Gong J. Purpose and criteria for blood smear scan, blood smear examination, and blood smear review. Ann Lab Med. 2013 Jan;33(1):1-7.

8.        Kučinskienė Z. Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai. Vilniaus universiteto leidykla, 2008.

9.        Marder VJ, Aird WC, Bennett JS, Schulman S, White GC. 6 th ed. Hemostasis and thrombosis. Lippincott Williams & Wilkins, 2013.

10.    Palmer L, Briggs C, McFadden S, Zini G, Burthem J, Rozenberg G, Proytcheva M, Machin SJ. ICSH recommendations for the standardization of nomenclature and grading of peripheral blood cell morphological features. Int J Lab Hematol. 2015 Jun;37(3):287-303. doi: 10.1111/ijlh.12327.

11.    Tkachuk DC, Hirschmann IV. Wintrobe’s Atlas of Clinical Hematology. 2ed Edition. Lippincott Williams & Wilkins, 2017.

12.    Turgeon LM. Clinical Hematology. Theory & Procedures. Fifth edition. Lippincott Williams & Wilkins, 2012.

13.    Ward-Cook KM, Lehmann CA, Schoeff LE, Williams RH. Clinical diagnostic technology The total testing process Volume 1: The preanalytical phase. AACC Press, 2003.

14.    Ward-Cook KM, Lehmann CA, Schoeff LE, Williams RH. Clinical diagnostic technology The total testing process Volume 2: The analytical phase. AACC Press, 2005.

15.    Ward-Cook KM, Lehmann CA, Schoeff LE, Williams RH. Clinical diagnostic technology The total testing process Volume 3: The Preanalytical phase. AACC Press, 2006.

16.    Yu VL, Weber R, Raoult D. Antimicrobial Therapy and Vaccines, 2ed Edition. Williams & Wilkins 2002.