Lėtinio skausmo sindromai ambulatorinėje praktikoje
Papildoma informacija
Tema | Trukmė |
---|---|
Skausmo problema. Skausmo fiziologija ir patologija | 2.00 val. |
Skausmo diagnostika ir gydymas: farmakologinis, nefarmakologinis, invazinis | 2.00 val. |
Skausmo vertinimas ir farmakoterapija | 2.00 val. |
Galvos skausmo sindromologija | 2.00 val. |
Nugaros skausmo sindromologija | 2.00 val. |
Centrinio skausmo sindromologija | 2.00 val. |
Kompleksinio regioninio skausmo sindromologija | 2.00 val. |
Lėtinis skeleto - raumenų skausmas | 2.00 val. |
Onkologinis skausmas | 2.00 val. |
Skausmo sindromologija | 2.00 val. |
Klinikiniai atvejai | 2.00 val. |
Neuropatinio skausmo sindromologija | 2.00 val. |
Įskaita | 2.00 val. |
Lėtinis skausmas yra viena pagrindinių išsivysčiusių šalių suaugusiųjų sergamumo, nedarbingumo ir neįgalumo priežastis. 2009 m. Lietuvoje atlikus nacionalinę apklausą, nustatyta, kad lėtinį neonkologinį skausmą Lietuvoje patiria 20,98 proc. suaugusių gyventojų. Onkologinį skausmą vėžio diagnozės nustatymo metu kenčia 20-50 proc., ligai išplitus – 75-80 proc. ligonių. Lietuvoje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia apie 4 tūkst. asmenų. Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiais yra nugaros apatinės dalies (34 proc.) ir sąnarių (34 proc.) skausmas. Kitos dažnos lėtinio skausmo priežastys yra galvos skausmas, skausmingoji diabetinė neuropatija, poinsultinis skausmas. Lėtinis skausmas mažina fizinį aktyvumą, trikdo miegą, slopina socialinį aktyvumą. Ketvirtadaliui asmenų dėl lėtinio skausmo pablogėja šeiminiai santykiai, penktadalis suserga depresija, 17 proc. – kyla suicindinių m,Inčių, o bedarbystės rizika padidėja septynis kartus.
Kitaip nei ūminis skausmas, kuris yra klinikinis ligos ar kitos kilmės audinio pažeidimo simptomas, lėtinis skausmas šiandien yra pripažintas specifinė sveikatos priežiūros problema, savarankiška liga. Teisinga lėtinio skausmo ir jo sindromų diagnostika ir gydymo taktika yra svarbi kiekvieno gydytojo praktiko profesinio tobulėjimo sritis. Tai leistų pagerinti skausmo liga sergančiųjų funkcinę būklę ir gyvenimo kokybę.
Dėstytojas | Teorijos val. | Praktikos val. |
---|---|---|
Arūnas Ščiupokas | 12 | 11 |
Kęstutis Petrikonis | 4 | 7 |
Antanas Vaitkus | 2 | 0 |
Baigęs tobulinimo kursą gydytojas žinos:
1.Skausmo epidemiologijos pagrindus.
2.Skausmo fiziologiją ir skausmo patologijos mechanizmus.
3.Lėtinio skausmo klasifikaciją ir sindromologijos principus.
4.Skausmo farmakoterapiją ir PSO laiptinės analgezijos schemą.
5.Skausmo invazinio gydymo galimybes.
6.Skausmo kompleksinės ir specializuotos priežiūros principus.
7.Skausmo medicinos pagalbos organizavimą Lietuvoje.
8.Lėtinio skausmo rizikos veiksnius ir profilaktiką.
Baigęs tobulinimo kursą gydytojas gebės diagnozuoti ir gydyti:
1.Lėtinio galvos skausmo sindromus: migreną, įtampos galvos skausmą, klasterinį galvos skausmą.
2.Lėtinio ir ūminio nugaros skausmo sindromus: nespecifinį nugaros viršutinės ir/ar apatinės dalies skausmą, nugaros šaknelinį skausmą, nugaros miofascinį skausmą.
3.Neuropatinio skausmo sindromus: skausminę diabetinė neuropatiją, pohermetinę neuralgiją, trišakio nervo neuralgiją.
4.Centrinio skausmo sindromus: poinsultinį skausmą, išsėtinės sklerozės sukeltą skausmą, nugaros smegenų potrauminį skausmą, fantominį skausmą.
5.Kompleksinio regioninio skausmo sindromus: simpatinę refleksinę distrofiją, kauzalgiją.
6.Lėtinio skeleto raumenų skausmo sindromus: mono-poliartrialgiją, fibromialgiją, miofascinį skausmą, peties periartrialgiją, riešo kanalo sindromą.
7.Onkologinį skausmą.
Turėti medicininį chalatą
Užtikrinti, kad baigęs ciklą gydytijas praktikas, dirbantis ambulatorinėje praktikoje, turėtų bendrąją kompetenciją (žinias, gebėjimus, įgūdžius):
- Diagnozuoti ir gydyti lėtinio skausmo sindromus;
- Teikti skausmo būtinąją pagalbą;
- Nepriskirtais jo kompetencijai specializuotos skausmo medicinos atvejais siųstų pacientą konsultacijai pas skausmo specialistą.
1. J. Baublienė. Skausmo samprata ir gydymas. Vaistų žinios, 2006. p.160.
2. I. Marchertienė, A. Macas, A. Gelmanas, Z. Dulevičius. Ūminis skausmas ir jo malšinimas. Vitae Litera, 2012. p. 202.
3. A. Ščiupokas. Skausmo diagnostika ir sindromologija. Medicinos spaudos namai, 2012. p. 410.