1. Aterosklerozės patogenezės naujienos. Lipidų apykaitos sutrikimai. Paskaitoje aptariamos aterosklerozės vystymosi mechanizmai, naujausi jos patogenezės aiškinimo principai. Pateikiami nauji įvairių rizikos veiksnių įtakos ateroskleroziniams procesams vertinimai. Paskaitoje aptariama cholesterolio ir įvairių jo frakcijų reikšmė aterosklerozės vystymuisi, pagrindiniai lipidų apykaitos sutrikimai, jų pasireiškimas, diagnostika bendrojoje populiacijoje. Analizuojami lipidų apykaitos sutrikimų (dislipidemijų) nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo principai.
2. Stabilioji krūtinės angina – šiuolaikiniai tyrimo metodai ir gydymo principai. Paskaitoje nagrinėjami naujausi stabiliosios krūtinės anginos diagnotikos metodai, antiangininio gydymo principai, skirtingų medikamentų grupių skyrimo indikacijos, pateikiama nauja infor-macija ir naujas požiūris, skiriant vaistus, atsižvelgiant į patogenetinius stabiliosios krūtinės anginos išsivystymo mechanizmus Aptariamos krūtinės anginos intervencinio ir chirurginio gydymo metodų indikacijos, svarba ligos prognozei.
3. Pirmine arterinė hipertenzija sergančio paciento tyrimo galimybės. Paskaitoje bus pateikta informacija apie tyrimų, sergantiems pirmine arterine hipertenzija, galimybes: laboratorinių, instrumentinių, genetinių, vertinant organų taikinių pažaidą bei diferncijuojant antrinių hipertenzijų priežastis.
4. Gydymui atspari hipertenzija. Kada įtarti antrinę hipertenziją. Paskaitoje aptariama dažniausios gydymui atsparios hipertenzijos priežastys, pasireiškimo dažnis. Analizuojamos vaistų vartojamumo kontrolės galimybės gydytojo darbe, paciento informuotumo reikšmė siekiant pakankamo gydymo efektyvumo. Paskaitoje aptaríamos pagrindinės antrinės hipertenzijos priežastys, analizuojami jos gydymo principai.
5. Naujos echokardiografijos galimybės išeminės širdies ligos ir jos sukeltų komplikacijų diagnostikoje. Paskaitoje aptariamos trimatės (3D) echokardiografijos bei ramybės ir krūvio taškelių žymėjimo echokardiografijos (TŽE) galimbės diagnozuojant išeminę širdies ligą bei jos komplikacijas. 3D echokardiografinis tyrimas tiksliau atkuria KS geometrija trimačiame vaizde, pagerina endokardo matomumą, padeda tiksliau nustatyti KS tūrius, įvertinti segmentinę kontrakciją bei sistolinę funkcija, todėl yra rekomenduojamas tiriant IŠL pacientus. TŽE padeda tiksliai įvertinti ne tik bendrąją bet ir segmentinę KS sistolinę ir diastolinę funkciją ir jos pokyčius bei padeda nustatyti reikšmingas, išemiją sąlygojančias vaikinių arterijų stenozes. Ramybės ir krūvio TŽE metodu išmatuojami miokardo deformavimosi rodikliai leidžia įvertinti subtilius kairiojo ir dešiniojo skilvelio bei kairiojo prieširdžio funkcijos pokyčius, todėl atsiranda galimybė nustatyti ikiklinikinę disfunkciją.
6. Naujos echokardiografijos metodikos vožtuvinių širdies ligų diagnostikoje. Paskaitoje pristatomos šiuolaikinės echokardiografijos galimybės, diagnozuojant vožtuvines širdies ligas. Aptariama krūvio echokardiografinio tyrimo vertė, nustatant vožtuvų ydų hemodinaminį reikšmingumą, pateikiami trimatės echokardiografinio tyrimo privalumai, diagnozuojant morfologinius vožtuvų pakitimus, nesandarumo mechanizmą, vertinant nesandarumo laipsnį, vožtuvų angos plotą. Pristatomas taškelių žymėjimo metodas, nustatant ankstyvą skilvelių disfunkciją.
7. Daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikoje. Paskaitos metu bus aptariami pagrindiniai širdies ir kraujagyslių daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos angiografijos (DKTA) principai, paciento paruošimas tyrimui ir tyrimo indikacijos: kalcio indekso nustatymas ir jo svarba vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką besimptomiams pacientams, vainikinių arterijų angiografija esant krūtinės anginai, aterosklerotinių plokštelių aukštos rizikos KT požymių įvertinimas bei įtaka paciento prognozei. Bus apžvelgiamos DKTA kontraindikacijos ir atlikimas specifinėms pacientų grupėms – sergantiesiems inkstų funkcijos nepakankamumu, nutukusiems pacientams, taip pat esant ritmo sutrikimams. Bus pristatomi nauji metodai – KT frakcinis tėkmės rezervas, miokardo perfuzija, jų privalumai ir trūkumai.
8. Širdies magnetinio rezonanso bei branduolinių tyrimų svarba širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikoje, gydymo taktikos parinkime bei prognozės nustatyme. Paskaitoje apžvelgsime širdies magnetinio rezonanso tyrimo ir vienfotonės emisijos kompiuterinės tomografijos (miokardo scintigrafijos) ir pozitronų emisijos tomografijos galimybes ir svarbą ne tik diagnozuojant širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir tyrimų svarbą gydymo taktikos apsprendimui, gydymo efekto įvertinimui bei širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos įvertinimui. Aptarsime tyrimo vietą Europos ir Amerikos kardiologų draugijos parengtose rekomendacijose.
9. Kojų periferinių arterijų ligų diagostikos ir gydymo principai. Paskaitoje bus kalbama apie periferinių arterijų ligų apibrėžimą, paplitimą, klasifikacijas, simptomatiką, neinvazinės diagnostikos galimybes, invazinės diagnostikos naujoves, medikamentinio ir intervencinio gydymo taktiką remiantis naujausiomis tarptautinių draugijų gairėmis. Praktikinių seminarų metu bus praktikuojamasi tirti kojų arterijų išemija sergančius ligonius.
10. Ištyrimo ir gydymo taktika, ruošiant aortos - vainikinių jungčių suformavimo operacijai, esant dauginei kelių baseinų arterijų ligai. Paskaitoje aptariama pacientų, kuriems planuojama aortos - vainikinių jungčių suformavimo operacija, pilnaverčio ištyrimo būtinybė, indikacijos miego arterijų tyrimams, miego arterijų revaskulizacijos terminai ir metodai. Nagrinėjamos apatinių galūnių arterijų tyrimų indikacijos, gydymo taktika.
11. Naujos intervencinės kardiologijos galimybės išeminės širdies ligos gydyme. Paskaitoje kalbama apie vainikinių arterijų stentų rūšis, trombų šalinimo ir perfuzijos pagerinimo metodus, esant ūminiams išemijos sindromams, pacientų paruošimą intervencinėms procedūroms, komplikacijas ir jų prevenciją. Vertinamos intervencinės kardiologijos galimybės, esant sudėtingam vainikinių arterijų pažeidimui, supažindinama su aterosklerozės plokštelių paruošimo stento implantavimui metodikomis. Aptariama periprocedūrinė farmakoterapija.
12. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas – paplitimas, diagnostika, gydymo naujovės. Paskaitoje analizuojama prieširdžių virpėjimo epidemiologija, etiologija, patogenezė, patofiziologiniai mechanizmai, prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo mechanizmų, EKG bei gydymo galimybių skirtumai. Nagrinėjama prieširdžių virpėjimo gydymo taktika, priklausomai nuo simptomų išreikštumo, struktūrinės širdies ligos, rizikos veiksnių, naudotų antiaritminų vaistų, priepuolių sunkumo ir dažnumo. Aptariami sinusinio ritmo grąžinimo būdai, sinusinio ritmo palaikymas, vaistai, naudojami šiam tikslui, išaiškinama paciento paruošimo ritmo grąžinimui taktika, embolinių komplikacijų prevencija antikoaguliantais, medikamentai naudojami skilvelių susitraukimo dažnio kontrolei, intervenciniai prieširdžių virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo gydymo būdai.
13. Ritmo ir laidumo sutrikimų intervencinis/chirurginis gydymas arba kokius pacientus nukreipti elektrofiziologui. Paskaitoje nagrinėjami tachiaritmijų bei bradiaritmijų elektrofiziologiniai mechanizmai, galimybė įtakoti patofiziologinį ritmo sutrikimo substratą medikamentais bei intervenciniais metodais. Klausytojai supažindinami su radiodažninės bei krioabliacijos galimybėmis, dažniausiai pasitaikančiais implantuojamų kardiologinių prietaisų tipais bei indikacijomis šių prietaisų implantacijai.
14. Išeminės širdies ligos chirurginio gydymo naujienos. IŠL chirurginio gydymo naujienos: nuosrūviu parinkimas, ju funkcionavimo trukmė remiantis naujausiu studiju duomenimis. Įvairiu operacinių technikų apžvalga: klasikinė, off-pump, mid- cab, hibridinė. IŠL komplikacijų (skilvelio aneurizma, TSP plyšimas, MVN) chirurginio gydymo ypatumai.
15. Ūminių išeminių sindromų be ST segmento pakilimo diagnostikos, intervencinio/ chirurginio bei medikamentinio gydymo principai. Paskaitoje nagrinėjami ūminės išemijos sindromų be ST segmento pakilimo diagnostika, rizikos įvertinimas, miokardo pažaidos žymenų tyrimų atlikimo ir interpretavimo aspektai, pateikiami antiagregacinio, antitrombotinio, antiišeminio gydymo ypatumai, invazinio ir chirurginio gydymo indikacijos, savitųjų pacientų grupių gydymo principai.
16. Ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos principai, gydymo taktika ūminiu ir atokiuoju laikotarpiu. Paskaitoje pateikiamos naujausios miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir logistikos rekomendacijos, taktika įvykus staigiai mirčiai, indikacijos reperfuzijai ir reperfuzijos metodo parinkimas, medikamentinio gydymo ypatumai ūminiu ir atokiuoju laikotarpiu. Aptariami savitųjų pacientų grupių gydymo aspektai, antrinės profilaktikos svarba.
17. Miokardo infarkto komplikacijų diagnostika ir gydymas. Paskaitoje pateikiama informacija apie galimų komplikacijų sergantiesiems ūminiu miokardo infarktu diagnostiką ir gydymo taktiką: aptariami įvairūs ritmo ir laidumo sutrikimai, kylantys miokardo infarkto metu, jų diagnostika, klinikinė reikšmė, gydymo principai; ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, jo klasifikacija, diagnostika, pirmoji pagalba ir tolimesnio šiuolaikinio gydymo stacionare galimybės, prognozė; mechaninės ir kitos retesnės miokardo infarkto komplikacijos (perikarditas, Dreslerio sindromas), atokiosios komplikacijos (kairiojo skilvelio remodeliacija, aneurizma, pseudoaneurizma) jų diagnostika, gydymo principai, prognozė.
18. Širdies nepakankamumas: klasifikacija, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Paskaitoje dėstoma širdies nepakankamumo šiuolaikinė klasifikacija, klinikinė ir instrumentinė diagnostika. Nagrinėjamas nemedikamentinis ir medikamentinis gydymas, aptariamos indikacijos implantuojamiems prietaisams (ŠRG/IKD). Trumpai aptariamos širdies nepakankamumo profilaktikos galimybės.
19. Sunkaus širdies nepakankamumo gydymo galimybės. Paskaitoje detaliai išdėstoma nemedikamentinis, medikamentinis širdies nepakankamumo gydymas, naujos medikamentinio gydymo galimybės, aptariamos indikacijos implantuojamiems širdies prietaisams (ŠRG/IKD), skilvelius pavaduojantiems prietaisams bei širdies transplantacijai.
20. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimų medikamentinio gydymo principai. Paskaitoje pateikiama antiaritminių medikamentų klasifikacija, jų veikimo klinikinė farmakologija, klausytojai supažindinami su baziniais elektrofiziologiniais antiaritminių vaistų veikimo mechanizmais. Pateikiamos atskirų antiaritminių vaistų grupių naudojimo indikacijos bei kontraindikacijos. Aiškinama tromboembolinių komplikacijų rizika sergant prieširdžių virpėjimu bei antitrombotinio gydymo antikoaguliantais ypatumai. Nagrinėjami klinikiniai pavyzdžiai, iliustruojantys kompleksinį medikamentinį tokių pacientų gydymą.
21. Aortinių ydų klinikinė ir instrumentinė diagnostika, medikamentinio gydymo ypatybės ir indikacijos chirurginiam gydymui. Apžvelgiama aortos vožtuvo stenozės ir aortos vožtuvo nesandarumo klinikinės eigos ypatumai, apžvelgiama klinikinė ir instrumentinė diagnostika, supažindinama su naujų instrumentinių tyrimų galimybėmis diagnozuojant aortos vožtuvo ydas. Aptariami medikamentinio gydymo ir stebėsenos ypatumai, indikacijos ir pacientų atranka intervenciniam ir chirurginiam gydymui.
22. Mitralinių ydų klinikinė ir instrumentinė diagnostika, medikamentinio gydymo ypatybės ir indikacijos chirurginiam gydymui. Paskaitoje išsamiai pateikiamos mitralinių ydų hemodinamikos principai, klinikinio ir instrumentinio ištyrimo galimybės, šiuolaikinės medikamentinio gydymo galimybės, indikacijos intervenciniam ir chiruginiam gydymui, aptariami gydymo rezultatai, pacientų stebėsenos po skirtingų gydymo metodų ypatumai.
23. Kardiologinės reabilitacijos perspektyvos. Aptariami pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, reabilitacijos ypatumui: individualizuoto fizinio pajėgumo įvertinimo svarba, tolimesnio reabilitacijos plano sudarymas bei poveikio priemonių parinkimo aspektai. Paskaitoje aptariami reabilitacijos tikslai, programos efektyvų vertinimas.
