Visuomenės sveikatos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra, įgyvendinant inovatyvius mokymosi modelius

Kodas
KMU702
Studijų kryptis
Medicina
Vykdymo būdas
Nenuotolinis (asmeniui dalyvaujant fiziškai)
Apimtis valandomis
288val.
Skirtas
visuomenės sveikatos specialistams
Kaina asmeniui
0.00Eur
Pažymėjimo mokestis
6Eur
Programą teikiantis darbuotojas
Prof. Dr. Giedrius Vanagas
Kurso programos turinys
Tema Trukmė
Socialinis vaikų sveikatos vertinimas (Socialinė pediatrija) 36.00 val.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bendruomenėje 36.00 val.
Lyderiavimas ir bendradarbiavimas visuomenės sveikatos stiprinime 36.00 val.
Problema pagrįsto mokymosi metodo taikymas realizuojant integruojančias sveikatos ugdymo programas 36.00 val.
Psichikos sveikatos stiprinimas ir krizių valdymas bendruomenėje 36.00 val.
Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų vertinimas 36.00 val.
Sveikos mitybos skatinimas bendruomenėje 36.00 val.
Bendravimo įgūdžių tobulinimas visuomenės sveikatos specialistams 36.00 val.
Viso valandų
288.00
Programos aprašymas (santrauka)

1 modulis. Socialinis vaikų sveikatos vertinimas (Socialinė pediatrija)

Vaiko sveikata visuomenės sveikatos mokslo raidoje ir jos atspindys kituose moksluose. Vaikų sveikatos tyrimo metodologija. Lietuvos ir kitų vaikų sveikatos būklė. Biologiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai vaikystėje, jų socialinės šaknys. Elgesiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai vaikystėje. Lietuvos ir kitų šalių moksleivių gyvensena. Socialiniai ir psichologiniai vaiko aplinkos veiksniai, turintys poveikį vaiko sveikatai. Vaikų sveikatos stiprinimo programos Lietuvoje ir užsienyje. Vaikų sveikatos stiprinimo programų planavimas, įgyvendinimas ir vertinimas. Vaiko sveikatos raida, vaiko negalia ir gyvenimo kokybė:
Europos strategija vaikų ir paauglių sveikatos klausimais. Motinos ir vaiko sveikata. Mityba ir lėtinės neinfekcinės ligos. Mityba ir maisto sauga. Aplinkos tarša ir vaiko sveikata.
Normalaus augimo ir raidos koncepcija.
PSO Europos vaikų nutukimo stebėsena (COSI). Vaikai ir paaugliai, turintys specialiųjų poreikių. Šeimų, auginančių neįgalų vaiką, gyvenimo kokybė.

2 modulis. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bendruomenėje.

PASKAITOS: Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijos. Suaugusiųjų ir vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijos. Pagrindiniai vartojimo lygį įvertinantys rodikliai, jų vertinimas ir interpretavimas. Su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusių sveikatos rodiklių vertinimas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajos su valstybės vykdoma žalingų įpročių prevencijos politika. Su psichoaktyvių medžiagų vartojimu susijusių rodiklių vertinimas savivaldybėse. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prielaidos. Elgesio modelių reikšmė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui. Priklausomybės ir genetika. Sveika pradžia. Tabako ir alkoholio pramonės reikšmė psichoaktyvių medžiagų vartojimo skatinime. Žalingų įpročių ekonomika. Svarbiausi ekonomikos teorijos aspektai siejami su žalingų įpročių prevencija. Akcizinio apmokestinimo poveikis. Alkoholio vartojimo kaita, kontrolės politika ir visuomenės sveikata Lietuvoje. Alkoholio vartojimo sąlygojama socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje 2010 m. Alkoholio ir tabako kontrolės politika ir jos įgyvendinimo bendruomenėje galimybės. Svarbiausi alkoholio kontrolės politikos aspektai. Svarbiausi tabako kontrolės politikos aspektai. Bendruomenės įgalinimas prisidėti prie pokyčių alkoholio ir tabako kontrolės politikoje. Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo profilaktikos galimybės bendruomenėje. Geros praktikos pavyzdžiai diegiant psichoaktyvių medžiagų vartojimo profilaktikos priemones darbo vietose. Blaivaus pasilinksminimo organizavimo galimybės ir pavyzdžiai. Visuomenės įtraukimo į visuomeninius judėjimus ir pilietiškumo skatinimo galimybės. Galiojančių elektroninių sistemų ir priemonių panaudojimas. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos galimybės pasitelkiant visuomenės informavimo priemones. Visuomenės informavimo priemonių samprata; Visuomenės informavimo priemonių vaidmuo, pagrindinės funkcijos. Informacijos pateikimo būdai. Visuomenės informavimo priemonių poveikis. Visuomenės informavimo priemonių teisinis reguliavimas. Priklausomybės atsiradimo mechanizmai. Pagalbos priklausomiems asmenims teikimo principai. Priklausomybė. Jos atsiradimo mechanizmai. Minimalios intervencijos teikimo principai. Populiacinių priemonių svarba skatinant atsisakyti žalingų įpročių. Nemedikamentiniai priklausomybių gydymo metodai. Medikamentiniai priklausomybių gydymo būdai. Stacionarinis gydymas ir socialinė reabilitacija.
SEMINARAI: Elgsenos ekonomika: žaidimas su laisve pasirinkti. Racionalaus vartotojo samprata. Pinigų psichologija. Darbo rinka, motyvacija, sąžiningumas. Psichoaktyvių medžiagų daromos žalos vertinimas ir stebėsena: pagrindiniai rodikliai, jų apskaičiavimas ir interpretavimas. Duomenų poreikis ir kokybės vertinimas. Alkoholio suvartojimo rodikliai. Alkoholio ir tabako gaminių įperkamumo indeksai ir santykinės kainos. Tabakui ir alkoholiui priskiriamos dalies koeficientų apskaičiavimas. Rodiklių interpretavimas, svarba ir viešųjų ryšių akcijos. Pagrindiniai darbo su žiniasklaida principai. Pagrindiniai pranešimo spaudai rašymo principai. Informacijos parengimas platinimui ir platinimas. Vykusio ir nevykusio pranešimo spaudai analizė ir diskusija. Darbas grupėse kuriant pranešimus spaudai, jų aptarimas. Spaudos konferencijos rengimo principai. Konferencijos vaidinimas pasiskirstant vaidmenimis. Kurso rezultatų apibendrinimas/klausimai ir atsakymai/diskusija. Dėstytojai atsako į kurso dalyvių klausimus, plėtojama diskusija, apibendrinamas kursas apjungiant paskaitose ir seminaruose perteiktas žinias tarpusavyje.

3 modulis. Lyderiavimas ir bendradarbiavimas visuomenės sveikatos stiprinime

Įvadas į kursą • Ankstyvieji darbai lyderystės srityje •Bruožų bei įgūdžių lyderystė •Biheivioristinė lyderystė • Atsitiktinumų lyderystė • Hersey ir Blanchard modelis • Fiedler modelis • Transakcinė ir transformacinė lyderystė • Kouzes ir Posner transformacinės lyderystės principai • Tarno lyderystė • Šiuolaikinis lyderystės apibrėžimas • Lyderystė visuomenės sveikatoje • Lyderystės kultūra • Grupės ir komandos samprata • Tuckman grupės raidos etapai • Belbin komandos vaidmenys • Komandiniam darbui reikalingos kompetencijos • Įtakos ir galio sampratos • Įtakos darymo būdai • Galios rūšys • Emocinio intelekto samprata Emocinio ir socialinio intelekto kompetencijos Emocinio intelekto ugdymas • Bendradarbiavimo svarba visuomenės sveikatoje • Komunikacijos procesas • Komunikacijos tipai • Konflikto samprata • Konfliktų tipai • Konfliktų sprendimo algoritmas • Konfliktų sprendimo strategijos • Socialinės rinkodaros samprata • Socialinės rinkodaros naudojimas sveikatos stiprinime.

4 modulis. Problema pagrįsto mokymosi metodo taikymas realizuojant integruojančias sveikatos ugdymo programas

Sveikatos ugdymas mokykloje
Sveikatos ugdymo bendroji programa. Sveikatos ugdymo mokykloje tikslai, uždaviniai. Pagrindinės sveikatos ugdymo(si) sritys: sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata; fizinė sveikata (fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara); psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas); socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas ir kultūra, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija). Vertybinių nuostatų formavimas ir gebėjimų ugdymas. Programos įgyvendinimas.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata
Otavos chartija (1986): trys pagrindinės sveikatos stiprinimo strategijos. Sveikatos samprata (PSO). Sveikata – svarbiausias žmogaus laimės komponentas, svarbiausia vertybė. Prioritetinės sveikatos stiprinimo veiklos kryptys. PSO dokumentas „Sveikata visiems XXI amžiuje“. Kodėl šiuolaikinė visuomenė atmestinai žiūri į su sveikata susijusių problemų sprendimą?
Fizinė sveikata
Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo samprata. Fizinis aktyvumas kaip visapusiška pasaulio, savęs pažinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybė. Fizinio aktyvumo veikloje įgyjami socialiniai įgūdžiai. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas. Vaiko fizinė raida ir fizinis aktyvumas. Moksleivių gyvensena ir fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo rekomendacijos.
Sveika mityba. Sveikos mitybos samprata. Amerikiečių mitybos specialistų siūloma maisto „valdymo“ sistema. Ar galima pakeisti mokinių mitybos įpročius?
Veikla ir poilsis. Mokinio darbo ir poilsio laiko planavimas. Veiklos stereotipo planavimo principai. Mokinio dienos veiklos organizavimas. Mokinių gebėjimą atgauti fizines ir dvasines jėgas lemiantys veiksniai.
Asmens ir aplinkos švara. Ką mokiniui būtina žinoti apie pagrindines infekcines ligas ir jų plitimo kelius. Ką mokiniui būtina žinoti apie gyvūnų platinamas ligas. Skiepai - viena iš veiksmingiausių gyvūnų, vaikų ligų profilaktikos priemonių. Vabzdžių ir graužikų platinamos ligos: kodėl svarbu imtis tam tikrų atsargumo priemonių. Rankų plovimo svarba. Vaisių ir daržovių paruošimas maistui. Kodėl negalima gerti vandens iš atvirų vandens telkinių? Ką vaikai turėtų žinoti apie alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų poveikį sveikatai. Burnos higiena: odontologų rekomendacijos vaikams.
Psichikos sveikata
Savivertė. Savivertės lygiai: padidinta savivertė (savęs vertinimas), tikroviška (adekvati ) savivertė, sumažinta savivertė (savęs nuvertinimas). Emocijos ir jausmai. Dešimt pagrindinių žmogaus gyvenime pasitaikančių emocijų: susidomėjimas ir susijaudinimas; džiaugsmas; nustebimas; pyktis; bjaurėjimasis; panieka; baimė; gėda; kaltė. Aukštesnieji jausmai: doroviniai jausmai, intelektiniai jausmai, estetiniai jausmai. Sudėtingos emocinės būsenos: meilė ir laimė. Meilės trikampis. Meilės rūšys: aistringa meilė; romantinė meilė; tobula meilė; partneriška meilė; tuščia meilė; draugystė; beprasmė meilė. Psichologiniai dėsniai, apibūdinantys laimę: adaptacijos lygio principas; palyginimo principas.
Protas ir pozityvus mąstymas. Negatyvus mąstymas ir depresinė nuotaika.
Socialinė sveikata
Socialinis sąmoningumas. Socialinio sąmoningumo samprata. Kodėl mokykloje labai svarbu jausti klasės atmosferą, ryšius tarp mokyklos ir tėvų, tarp klasės mokinių ir mokytojų?
Bendravimas. Bendravimo samprata. Tarpusavio suvokimas. Keitimasis informacija. Tarpusavio sąveika. Tarpusavio santykiai. Kodėl nesiseka bendrauti ir kaip mokomasi bendravimo.
Mokymo ir mokymosi sampratų lyginamoji analizė. Šiuolaikinės mokymosi sistemos. Mokymosi teorijos ir strategijos. Bihevioristinė ir konstruktyvistinė mokymosi teorijos, jų esminiai skirtumai. Mokymosi stiliai. Mokymosi stilių nustatymo klausimynas.
Problema pagrįstas mokymasis
Problema pagrįsto mokymosi samprata, modeliai ir jų taikymas. Samprata. Probleminis mokymasis kaip metodas. Probleminis mokymasis kaip sistema. Problema pagrįsto mokymosi sistemos charakteristikos. Kuo ypatingas problema pagrįstas mokymasis? Esminiai problema pagrįsto ir tradicinio mokymosi skirtumai. Pagrindiniai problema pagrįsto mokymosi tikslai. Problema pagrįsto mokymosi privalumai. Mokymosi gebėjimai, kuriuos skatina problema pagrįstas mokymasis. Gyvenimo/karjeros gebėjimai, kuriuos skatina problema pagrįstas mokymasis. Kuo ypatingas problema pagrįstas mokymasis? Pokyčių iš tradicinio mokymo į problema pagrįstą mokymąsi modeliai. Principinė problema pagrįsto mokymosi idėja.
Modeliai ir jų taikymas. Europos universitetuose taikomų problema pagrįsto mokymosi modelių apžvalga. LSMU probleminio mokymosi modelis.
Probleminio mokymosi procesą apibūdinanti specifinė struktūra
Devynių žingsnių problema pagrįsto mokymosi modelis ir jo taikymo ypatumai.
Esminiai problema pagrįsto mokymosi bruožai
Problema pagrįsto mokymosi nuoseklumas. Besimokančiųjų sąveika problema pagrįsto mokymosi procese. Pagrindiniai problema pagrįsto mokymosi principai. Trys pagrindinės problema pagrįsto mokymosi funkcijos.
Grupė. Pagrindinės diskusijų grupės funkcijos, grupės narių vaidmenys. Asmeninis informacijos aplankas.
Tutorius. Tutoriaus funkcijų pagrindas (formavimas, instruktavimas, tęstinumas). Tutoriaus edukacinė kompetencija. Tutoriaus požiūris į besimokančiuosius.
Problemos scenarijus. Problemos samprata. Netaisyklingos struktūros problema. Taisyklingos struktūros problema Reikalavimai problemos scenarijui.
Aplinka. Mokymosi grupėje klimatas. Pagrindinė efektyvaus mokymosi mažoje grupėje taisyklė.
Problema pagrįsto mokymosi procesas ir jo ypatumai
Etapai. Samprotavimas apie problemą, mokymosi poreikių nustatymas. Pradinė informacija. Pradinės sąvokos. Hipotezių formulavimas. Tyrimo strategija. Įgūdžiai. Duomenų analizė. Problemos sintezė. Sprendimai. Mokymosi poreikių nustatymas po problemos apsvarstymo. Proceso tąsa. Savimoka. Mokymosi plano kūrimas. Mokymosi resursų nustatymas. Savarankiškos studijos. Naujų žinių pritaikymas problemai spręsti ir ankstesnių požiūrių kritika. Resursų kritika. Sugrįžimas prie problemos. Kliento / paciento problemos sprendimas klinikoje. Mokymosi turinys ir integracija. Individualus vertinimas.
Proceso ypatumai. Pradiniai veiksmai. Įvadas. Atviro darbo klimato sukūrimas. Atsakomybė, įsipareigojimai. Tikslai. Problemos formulavimas. Problemos analizė.
Mokymosi proceso dalyviai ir jų funkcijos. Diskusijų vadovo funkcijos. Sekretoriaus funkcijos. Tutoriaus funkcijos. Grupės nario funkcijos.
Grupės sesijos ir savimoka. Grupės sesijų ypatumai. Savimokai svarbūs gebėjimai. Resursų nustatymas. Grupės darbo laiko planavimas. Sprendimo priėmimas.
Problema pagrįsto mokymosi proceso rezultatų įvertinimas. Problema pagrįsto mokymosi įvertinimo instrumentai. Savarankiško mokymosi įgūdžių įvertinimas. Žinių įvertinimas. Minčių žemėlapis: probleminio mokymosi sėkmės pagrindai.

5 modulis. Psichikos sveikatos stiprinimas ir krizių valdymas bendruomenėje

*Kritiniai įvykiai, jų samprata, pavyzdžiai. Jų poveikis psichikos sveikatai, pasekmės, psichikos sutrikimų išsivystymo rizika. *Pažeidžiamiausi asmenys ir jų grupės. Rizikos veiksniai pasekmėms po kritinių įvykių atsirasti, ypatingos pagalbos reikalaujantys asmenys. *Pasirengimo kritiniams atvejams svarba. Geros ir blogos patirties pamokos. *Psichologinės ir socialinės pagalbos organizavimas ir koordinavimas. *Pagrindiniai pagalbos teikėjų uždaviniai ekstremaliose situacijose. Veiksmai, atliekami kritinio atvejo metu teikiant pagalbą. *Nukentėjusiųjų ir nelaimės liudininkų streso reakcijos ir streso valdymas. Nelaimės dalyvių elgesys ūmioje įvykio fazėje, veiksmai, reakcijų atpažinimas. Streso reakcijų suvaldymas. Savižudiški ketinimai, grėsmės atpažinimas ir įvertinimas, pagrindiniai intervencijos principai.*Intervencija kritinio įvykio metu , traumos pasekmių gydymas. Aukų atminimo ritualų svarba, tęstinės pagalbos svarba. Patirties pamokos*Pagalba vaikams ir jos svarba. Vaikų reakcijos į kritinį įvykį, darbo su vaikais ypatumai. Vaikų įtraukimo į atsisveikinimo su artimaisiais ritualus svarba. Vaikų potrauminio streso sutrikimo nustatymo ir įvertinimo problema. Pagalbos vaikams būdai ir patirties pavyzdžiai. *Informavimo svarba. Žiniasklaidos vaidmuo kritiniuose įvykiuose. Žiniasklaidos panaudojimo darbui su visuomene galimybės. Poveikio žiniasklaidoje pateikiamai informacijai galimybės. Praktiniai darbo su žiniasklaida įgūdžiai * Vietos bendruomenės resursų įvertinimas, mobilizavimas ir panaudojimas. *Pagalba pagalbos teikėjams. Pagalbos teikėjų reakcijos į trauminį įvykį, pagalbos reikalingumas, pagalbos būdai. Kitų šalių patirties pamokos.

6 modulis. Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų vertinimas

Įvadas. Sveikatos stiprinimas ir įrodymais grįstos profilaktikos programos. Visuomenės sveikatos problemų ir intervencijų prioritetizavimas. Epidemiologinių tyrimų taikymo galimybės vertinant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas. Tyrimo metodai ir jų parinkimas. Tyrimo protokolo rengimas. Tyrimų vykdymo teisiniai-etiniai reikalavimai. Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų vertinimas. Profilaktikos programų vertinimo koncepcijos parinkimas. Tyrimo tikslų ir uždavinių formulavimas. Tyrimo protokolo rengimas ir patvirtinimas. Duomenų šaltiniai. Duomenų rinkimo būdai. Antrinių duomenų rinkimo metodai ir jų taikymas. Antrinių duomenų rinkimas ir sisteminimas. Mokslinių įrodymų kritinis vertinimas. Pirminių duomenų rinkimas ir metodai. vertinimui naudojami rodikliai. Intervencijų ekonominio vertinimo metodai ir jų taikymas. Profilaktikos programų vertinimo ataskaitos rengimas. Mokslinių įrodymų viešinimas ir praktinis taikymas.

7 modulis. Sveikos mitybos skatinimas bendruomenėje

1. Įvadas į mitybos mokslą: maisto medžiagos, jų funkcijos ir šaltiniai. 2. Sveika gyvenimo pradžia (nėščiųjų, vaikų ir paauglių mityba): nėščių moterų maisto medžiagų ir energijos poreikiai; žindymo reikšmė naujagimio ir motinos sveikatai; darželinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai. 3. Mityba ir lėtinės ligos: mitybos ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, nutukimu, cukriniu diabetu, osteoporoze, burnos ertmės ligomis. 4. Nepakankamos mitybos sukeltos sveikatos problemos: geležies, jodo, vitamino D stoka. 5. Gyventojų mitybos tyrimai: pagrindiniai informacijos apie gyventojų mitybą šaltiniai; mitybos tyrimo metodai; Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir jų pokyčiai. 6. Maisto ir mitybos politika: PSO ir Europos Sąjungos iniciatyvos gerinant gyventojų mitybą; funkcinis maistas, genetiškai modifikuoti organizmai; maisto produktų ženklinimas. 7. Sveikos mitybos ugdymas.: tarptautinių organizacijų sveikos mitybos rekomendacijos; mitybos gairių rengimo principai; įvairių šalių mitybos gairių pavyzdžiai; alternatyvios mitybos teorijos; visuomenės sveikatos specialistų vaidmuo ugdant sveikos mitybos įpročius bendruomenėje.

8 modulis. Bendravimo įgūdžių tobulinimas visuomenės sveikatos specialistams

• Kurso pristatymas; • Sveikatos problemų identifikavimas klausytojų grupėje. Anoniminė apklausa, rezultatų pristatymas; • Kaip komunikuojame visuomenės sveikatą?; • Visuomenės sveikata: specialisto ir žmogaus požiūriai; • Komunikacijos auditorijos: aš, tu, jie; • Komunikacija – XXI a. užsienio kalba; • Praktinių visuomenės sveikatos situacijų ir komunikacijos galimybių analizė; • Bendravimo įgūdžiai VS specialisto darbe – ko reikia išmokti?; • Bendravimo įgūdžių identifikavimas teikiant pasirinktas VS paslaugas klausytojų grupei; • Rašytinio kvietimo įvairioms amžiaus grupėms dalyvauti VS programoje parengimas, aptarimas; • Kvietimo žodžiu įvairioms amžiaus grupėms dalyvauti VS programoje parengimas, aptarimas; • Bandome įkalbėti kolegas dalyvauti VS programoje – žaidimas rolėse; • Žaidimo rolėse aptarimas; • VS specialisto bendravimas su politikais – sveikatos situacijos pristatymas ir partnerystės sukūrimas; • VS specialisto bendravimas su studentais – kvietimas dalyvauti profilaktinėje programoje; • VS specialisto bendravimas su pagyvenusiais žmonėmis – kvietimas dalyvauti profilaktinėje programoje; • VS specialisto bendravimas su ilgalaikiais bedarbiais – kvietimas dalyvauti profilaktinėje programoje; • VS specialisto bendravimas su priklausomybes turinčiais žmonėmis – kvietimas dalyvauti profilaktinėje programoje; • Kurso aptarimas ir vertinimas.

Dėstytojas Teorijos val. Praktikos val.
Marius Strička 4 10
Janina Petkevičienė 10 5
giedrius.vanagas 12 12
Žilvinas Padaiga 4 18
Skirmantė Sauliūnė 3 3
Aurelijus Veryga 6 4
Mindaugas Stankūnas 15 15
gita.argustaite 12 3
Vaclovas Šveikauskas 10 26
Aušra Petrauskienė 18 6
Apolinaras Zaborskis 12 6
vaida.liutkute 2 10
rugile.ivanauskiene 4 2
Nida Žemaitienė 12 9
ausra.mickeviciene 4 2
mindaugas.stelemekas 4 10
Vilma Kriaučionienė 10 5
Praktiniai gebėjimai, jų įsisavinimas, reikalingų savarankiškai atlikti manipuliacijų skaičius

1 modulis. Socialinis vaikų sveikatos vertinimas (Socialinė pediatrija)

Įgyjami praktiniai vaikų sveikatos populiacinių tyrimų įgūdžiai (imties sudarymas, klausimynų rengimas, duomenų kaupimas, analizė ir vertinimas), informacijos apie vaikų sveikatą paieška internete, intervencinių vaikų sveikatos programų rengimas ir diegimas. Kursų dalyviai grupėmis išnagrinėja problemines vaikų sveikatos socialinio vertinimo situacijas ir pristato praktinio darbo rezultatus.

2 modulis. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bendruomenėje.

Įgyjami praktiniai gebėjimai apskaičiuoti tabako ir alkoholio priskiriamos dalies koeficientus, interpretuoti rodiklius. Taip pat suteikiami bendravimo su žiniasklaida praktiniai pagrindai (pranešimo spaudai rengimas, jo platinimas, spaudos konferencijos rengimas ir kita).

3 modulis. Lyderiavimas ir bendradarbiavimas visuomenės sveikatos stiprinime

Įgyjamos žinios bei pagrindiniai įgūdžiai reikalingi lyderystei sveikatos stiprinime

4 modulis. Problema pagrįsto mokymosi metodo taikymas realizuojant integruojančias sveikatos ugdymo programas

Problemų identifikavimo, bendradarbiavimo, diskusijų organizavimo, informacijos konstravimo, problemų sprendimo, mokymosi visą gyvenimą gebėjimai.
Minėti gebėjimai įgyjami grupėje analizuojant problemines situacijas ir sprendžiant problemas remiantis problema pagrįsto mokymosi proceso modeliu. Maksimalus nagrinėjamų probleminių situacijų skaičius - 9.

5 modulis. Psichikos sveikatos stiprinimas ir krizių valdymas bendruomenėje

Įgyjami praktiniai įgūdžiai, reikalingi psichosocialinės pagalbos resursų prieinamumo visuomenei užtikrinimui. Kursų dalyviai gebės planuoti pasirengimą nenumatytiems kritiniams atvejams, įvertinti nukentėjusiųjų kritinėse situacijose poreikius, išskirti prioritetus, organizuoti ir koordinuoti pagalbos teikimą bei teikti pirmąją psichologinę pagalbą traumuojančių įvykių liudininkams. Kurso klausytojai gebės bendradarbiauti su žiniasklaida teikiant informaciją visuomenei, pasitelkti bendruomenės resursus ir planuoti bei teikti pagalbą ne tik visuomenei, bet ir pagalbos teikėjams.

6 modulis. Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų vertinimas

Įgyjami žinios bei pagrindiniai įgūdžiai reikalingi profilaktikos programų vertinimui

7 modulis. Sveikos mitybos skatinimas bendruomenėje

Įgyjami gebėjimai iš įvairių šaltinių rinkti informaciją apie mitybą ir sveikatą ir ją apibendrinti; rengti sveikos mitybos gaires ir patrauklia forma jas perteikti visuomenei.

8 modulis. Bendravimo įgūdžių tobulinimas visuomenės sveikatos specialistams

Įgyjami praktiniai bendravimo su įvairiomis tikslinėmis gyventojų grupėmis įgūdžiai, rašytinio ir žodinio kvietimo dalyvauti visuomenės sveikatos programoje įgūdžiai.

Atvykstant reikia turėti

Asmeninį kompiuterį, informacijos kaupiklį

Papildoma informacija

Ugdyti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius, būtinus darbui bendruomenėje.

Uždaviniai:
•Supažindinti visuomenės sveikatos specialistus su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijomis, pagrindinėmis jų vartojimo prielaidomis, paaiškinti priklausomybės atsiradimo mechanizmus, aptarti rizikos grupes bei išsiaiškinti priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo profilaktikos galimybes bendruomenėje.

•Gilinti visuomenės sveikatos specialistų žinias ir tobulinti įgūdžius, reikalingus įvairių kritinių situacijų ir įvykių valdymui bei psichosocialinės pagalbos planavimui ir teikimui.

•Padėti įsisavinti esmines lyderystė sąvokas bei teorijas ir gebėti jas taikyti visuomenės sveikatoje.

•Supažindinti su sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų vertinimo moksliniais pagrindais

•Gilinti visuomenės sveikatos specialistų žinias socialinės sveiko ir neįgalaus vaiko sveikatos raidos srityje, analizuoti socialinės aplinkos veiksnius, susijusius su vaikų sveikata, spręsti kūdikių, vaikų ir paauglių sveikatos vertinimo ir stiprinimo uždavinius, plėtoti šalies jaunų žmonių sveikatos politiką ir jaunų neįgalių žmonių socialinę integraciją.

•Gilinti visuomenės sveikatos profesionalų suvokimą apie aktyvių mokymosi metodų taikymo galimybes mokinių sveikatos ugdyme ir sudaryti galimybes įgyti naujų žinių pritaikymo gebėjimų.
• Padėti suvokti visuomenės sveikatos problemas, susijusias su mityba, ir visuomenės sveikatos specialisto vaidmenį jas sprendžiant.

•Įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių sveikatos komunikacijos srityje, teikiant mokslo įrodymais pagrįstas sveikatos stiprinimo paslaugas.

Literatūra

1 modulis. Socialinis vaikų sveikatos vertinimas (Socialinė pediatrija)
1. Lindstrom B, Spencer N. Social Paediatrics. New York, 1995.
2. Blair M, Steward-Brown S, Waterston T, Crowther R. Child public health. Oxford University Press, 2004.
3. European strategy for child and adolescent health and development. Action tool. WHO, 2005. [http://www.euro.who.int/en/what-we-do/health-topics/Life-stages/child-a…].
4. Social determinants of health and well-being among young people. Health behaviour in school-aged children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey. WHO, 2012. [http://www.hbsc.org].

2 modulis. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija bendruomenėje.

1. Chapman S., Lupton D. The Figth for Public Health: pricinples and Practise of Media Advocasy. London: BMJ Books, 1994.
2. Folland S., Goodman AC., Stano M. The Economics of Health and Health Care. 7th ed. Pearson Education, 2013.
3. Glied S., Smith PC., The Oxford Handbook of Health Economics. Oxford University Press, 2011.
4. World Health Organization. Alcohol in the European Union: Consumption, harm and policy approaches, 2012.
5. A.Veryga, J.Klumbienė, J.Petkevičienė, N.Žemaitienė. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kaunas, 2008.

3 modulis. Lyderiavimas ir bendradarbiavimas visuomenės sveikatos stiprinime
(1) Northouse P. G. (2007) Leadership: Theory and practice (4th ed.). Thousand Oaks, CA: Sage.; (2) Rowitz L. (2003) Public health leadership. Putting principles into practice. Sudbury: Jones and Bartlett publishers; (3) Yukl G. (2010) Leadership in organizations (7th ed.). Upper Saddle River, NJ: Pearson-Prentice Hall

4 modulis. Problema pagrįsto mokymosi metodo taikymas realizuojant integruojančias sveikatos ugdymo programas

1. Jatkauskienė B., Jovarauskaitė A. Tutoriaus veikla paramos, pagalbos studentui aspektu. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Sveikata 21. Sveikata visiems XXI. Pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos priežiūros principai Europos regione. Vilnius, 2000.
3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Sveikatos ugdymo bendroji programa. 2012 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymas Nr. V-1290 prieiga per internetą: http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=2BBA6CE2-18C0-4…
4. Petrauskienė A., Ustilaitė S. Mokyklos sveikatos ugdytojų vaidmenys. Mykolo Romerio universitetas, 2013.
5. Savin - Baden M., Major C.H. Foundations of problem - based learning. Society for Research into Higher Education and OUP, 2004.
6. Šveikauskas V. Sveikatos ugdymas mokykloje. Problema pagrįstos mokymosi sistemos taikymas. Metodinė priemonė. LSMU, 2013 (rankraštis).
7. Šveikauskas V. Sveikatos edukologija. KMU leidykla, 2008.
8. Šveikauskas V., Kirikova L. Probleminio mokymosi procesas. Vitae litera, 2007.
9. Visagurskienė K. Sėkmės saugant sveikatą! Kaunas: LKKA, 2011.

5 modulis. Psichikos sveikatos stiprinimas ir krizių valdymas bendruomenėje

World Health Organization. Guidelines for the management of conditions specifically related to stress. Geneva: WHO, 2013.

6 modulis. Sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų vertinimas

1. Rothman K J. Modern Epidemiology. Lippincott Williams & Wilkins, 2008 -
2. Jacobs J, Jones E, Gabella B, Spring B, Brownson R. Tools for Implementing an Evidence-Based Approach in Public Health Practice. Prev Chronic Dis [Internet]. 2012 Jun [cited 2013 Oct 18]; Available from: http://www.cdc.gov/pcd/issues/2012/11_0324.htm
3. Drummond MF, O'Brien B, Stoddart GL, Torrance GW. Methods for the Economic Evaluation of Health Care Programmes. Oxford: Oxford University Press, 2005.
4. Ahrens W, Pigeot I. Handbook of Epidemiology. Springer, 2007

7 modulis. Sveikos mitybos skatinimas bendruomenėje

1. Visuomenės sveikata ir mityba (mokomoji knyga). Kaunas, 2014. 2. Sveikos gyvensenos rekomendacijos (metodinės rekomendacijos, mokomoji knyga). Vilnius, 2011. 3. Public Health Nutrition. Edited by Gibney MJ, Margetts BM, Kearney JM, Arab L. Blackwell Science, 2004

8 modulis. Bendravimo įgūdžių tobulinimas visuomenės sveikatos specialistams

Corcoran N. Communicating Health: strategies for Health promotion, Sage, 2013