Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų savižudybės rizikos- psichosocialinio vertinimo organizavimas ir atlikimas: galimybės ir iššūkiai

Kodas
KMU834
Studijų kryptis
Medicina
Vykdymo būdas
Nenuotolinis (asmeniui dalyvaujant fiziškai)
Apimtis valandomis
16val.
Skirtas
gyd. psichiatrams
gyd. vaikų ir paauglių psichiatrams
psichologams
Kaina asmeniui
96.00Eur
Pažymėjimo mokestis
6Eur
Administratorius: Inga Sribikienė 837-326901
Programą teikiantis darbuotojas
doc. dr. Vesta Steiblienė
Kurso programos turinys
Tema Trukmė
Savižudybių problematika bei savižudybių intervencijų ypatumai 1.00 val.
Savižudybės rizikos veiksnių atpažinimas ir vertinimas. 1.00 val.
Nuostatos savižudybių atžvilgiu. 1.00 val.
Asmens savižudybės grėsmės nustatymas ir pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims įvykio vietoje organizavimas ir teikimas. 1.00 val.
Skubios pagalbos savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje organizavimas ir teikimas 1.00 val.
Klinikinių atvejų analizė. 3.00 val.
Kontakto su krizes išgyvenančiais žmonėmis ypatumai 1.00 val.
Kontakto užmezgimas ir metodai. 2.00 val.
Psichosocialinio vertinimo organizavimo ir atlikimo tvarkos pristatymas 1.00 val.
Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas 2.00 val.
Asmens, išgyvenančio savižudybės krizę, psichosocialinis vertinimas: savisaugos plano sudarymas. 2.00 val.
Viso valandų
16.00
Programos aprašymas (santrauka)

Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą vietą. Šiuo metu savižudybių rodiklis Lietuvoje beveik 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. Bendrieji skaičiai rodo, kad kiekvieną metų dieną Lietuvoje nusižudo daugiau nei du žmonės. Per pastaruosius dvidešimt metų mažėja santykinis savižudybių skaičius Lietuvoje – nuo daugiau nei 45 iki maždaug 26 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau išlieka dideli netolygumai tiek tarp lyčių (vyrai nusižudo penkis kartus dažniau nei moterys), tiek ir tarp miesto bei kaimo gyventojų (beveik du kartus daugiau nusižudo kaimo gyventojų). Didžiausias savižudybių rodiklis išlieka mažose, šalies periferijoje esančiose savivaldybėse. Nuo 2010 m. palyginus savižudybių ir mirčių, kai ketinimas nepatikslintas, skaičius nustatyta, kad tiek savižudybių, tiek ir mirčių, kai ketinimas nepatikslintas, skaičius mažėja, tačiau jų santykis išlieka nemažas – trys savižudybės tenka vienam atvejui, kai ketinimas nepatikslintas.

Psichikos sveikatos priežiūros specialistai savo kasdieniame darbe susiduria su iššūkiu užtikrinti ankstyvą galimų savižudybių atpažinimą ir kompleksinės pagalbos suteikimą. Siekiant įgyvendinti kvalifikuotos ir struktūruotos pagalbą teikimą, Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Šis aprašas nustato psichosocialinio vertinimo paslaugų organizavimą ir teikimo reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose asmenims su savižudybės rizika.

Paties psichosocialinio vertinimo tikslas – bendradarbiaujant su asmeniu, įvertinti galimą savižudybės krizę ir asmens aplinką, susitarti ir parengti tolimesnės pagalbos, mažinančios savižudybės riziką, asmeniui planą.

Numatyta, kad aprašas įsigalios nuo 2018 m. lapkričio 1d. Todėl, siekiant kokybiško ir sėkmingo naujos paslaugos įgyvendinimo, psichikos sveikatos priežiūroje dirbantiems specialistams būtina tobulinti senas ir įgyti naujas kompetencijas. Tuo tikslu sukurta ši sveikatos priežiūros sektoriaus specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir mokymo programa, kurios tema  „Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo organizavimas ir atlikimas“.

 

Tikslinė mokymų dalyvių grupė – gydytojai psichiatrai, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai.

Mokymų tikslas: suteikti sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantiems specialistams žinias apie savižudybės krizę išgyvenančių asmenų savižudybės rizikas, psichosocialinio vertinimo organizavimo ir atlikimo tvarką bei išmokyti įgūdžių, kaip praktiškai šį vertinimą atlikti.  

Uždaviniai:

1. Suteikti žinias apie savižudybių problematiką pasaulyje ir Lietuvoje, savižudybės krizių intervencijos ypatumus.

2. Išmokyti atpažinti ir vertinti savižudybės rizikos veiksnius.

3. Suteikti žinias ir išmokyti praktiškai organizuoti ir teikti pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims (asmens buvimo vietoje).

4. Suteikti žinias ir išmokyti praktiškai organizuoti ir teikti skubią pagalbą savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

5. Suteikti žinias apie pagrindinius krizių intervencijos kontakto ypatumus ir išmokyti praktiškai taikyti efektyvius kontakto užmezgimo metodus.

6. Suteikti žinias ir išmokyti praktiškai atlikti savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą.

Dėstytojas Teorijos val. Praktikos val.
Vesta Steiblienė 6 10
Julius Burkauskas 6 10
Alicja Juškienė 6 10
Aidana Lygnugarytė Grikšienė 6 10
Praktiniai gebėjimai, jų įsisavinimas, reikalingų savarankiškai atlikti manipuliacijų skaičius

Baigę mokymus dalyviai įgis šias kompetencijas:

  • Žinios: suicidų problematika Lietuvoje ir pasaulyje; savižudybės krizių intervencijos ypatumai.
  • Išmanys: suicidinio elgesio rizikos veiksnius, skubios pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarką asmens buvimo vietoje ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pagrindinius krizių intervencijos kontakto ypatumus.
  • Gebės: atpažinti ir vertinti savižudybės rizikos veiksnius, praktiškai organizuoti ir teikti pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims asmens buvimo vietoje ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taikyti efektyvius kontakto užmezgimo metodus ir atlikti savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą; sudaryti bendradarbiavimu grįstą savisaugos planą.
Atvykstant reikia turėti

Medicininį chalatą

Literatūra
  1. Rudd, M. D., Berman, A. L., Joiner, T. E., Nock, M. K., Silverman, M. M., Mandrusiak, M., Witte, T. (2006). Warning Signs for Suicide: Theory, Research, and Clinical Applications. Suicide and Life-Threatening Behavior, 36(3), 255-262.
  2. World Health Organization. (2014). Preventing suicide: a global imperative. World Health Organization.
  3. Joiner, T. (2005). Why people die by suicide. Cambridge: Harvard University Press.
  4. American Psychiatric Association. (2004). Practice Guidelines for the Assessment and Treatment of Patients with Suicidal Behaviors. In:  Practice Guidelines for the Treatment of Psychiatric Disorders Compendium, 2nd edition.  pp. 835-1027. VA: Arlington.
  5. Jobes, David A., (2006) Managing Suicidal Risk:  A Collaborative Approach. New York, NY: The Guilford Press.
  6. SAM Įsakymas “Dėl pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d1c7e620917511e8aa33fe8f0fea665f?jfwid=q8i88lp51.
  7. SAM įsakymas “Dėl savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos”. aprašo patvirtinimo. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/96d1e7a0917511e8aa33fe8f0fea665f?jfwid=q8i88mfud.