Sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija
Papildoma informacija
| Tema | Trukmė |
|---|---|
| Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis modernios reabilitacijos tikslai, uždaviniai, reabilitacijos organizavimo pricipai, reikalavimai reabilitacijos programos organizavimui | 2.00 val. |
| Funkcinės būklės vertinimas, pradedant kardiologinių ligonių reabilitaciją | 2.00 val. |
| Individuali reabilitacijos programa po chirurginių širdies operacijų ir intervencijų. Chirurginės komplikacijos ir jų reikšmė reabilitacijos metu | 2.00 val. |
| Individualios reabilitacijos programos ypatumai po ūminio miokardo infarkto | 2.00 val. |
| Individualios fizinės reabilitacijos programos sudarymo pagrindai. Fizinės reabilitacijos programos struktūra | 2.00 val. |
| Rekreacinės ir darbinės veiklos energijos poreikiai | 2.00 val. |
| Psichologinės reabilitacijos programos ypatumai, individualizavimas | 2.00 val. |
| Antrinės profilaktikos tikslai, uždaviniai reabilitacijos metu | 2.00 val. |
| Socialinės ir profesinės reabilitacijos aspektai | 2.00 val. |
| Seminarai, praktikos ir savarankiški darbai | 2.00 val. |
| Egzaminas | 2.00 val. |
Kurso metu supažindinama su kardiologinių ligonių ankstyvosios ir ilgalaikės reabilitacijos tikslais ir uždaviniais, daugiaveiksnės kardiologinės reabilitacijos ir profilaktikos programos pagrindinėmis komponentėmis, funkcinės ir kardiologinės būklės vertinimo ir rizikos stratifikavimo svarba reabilitacijos proceso metu, ilgalaikiu rizikos veiksnių monitoravimu, individualių reabilitacijos priemonių (fizinių, psichologinių, medicininių, socialinių) taikymo principais bei ypatumais, reabilitacijos efektyvumo ir gyvenimo kokybės vertinimo būdais.
| Dėstytojas | Teorijos val. | Praktikos val. |
|---|---|---|
| julija.brozaitiene | 16 | 6 |
| Julius Burkauskas | 2 | 4 |
| Roberta Bikuličienė | 2 | |
| Inga Duonėlienė | 2 | |
| Laima.Sapezinskiene | 2 |
Turėti medicininį chalatą
Supažindinti su kardiologinių ligonių ankstyvosios ir ilgalaikės reabilitacijos ypatumais, kompleksinės reabilitacijos priemonių programos (fizinės, psichoterapijos, medicininių, socialinių, ligonių mokymo) taikymo ir specialistų komandos darbo principais, reabilitacijos efektyvumo ir gyvenimo kokybės vertinimo būdais.
1. Kriščiūnas A. Reabilitacijos pagrindai (universiteto vadovėlis). Kaunas 2009 Vita Litera.
2. Vasiliauskas D., Jasiukevičienė L., Andziulis A., Šlapikas R., Babarskienė R., Kubilius R. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų ligonių reabilitacija – naujas požiūris į stereotipus (monografija). 2011 Kaunas, p. 183.
3. Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijų medžiaga. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas. 2004-2013m.
4. American Association of Cardiovascular and Pulmonary Rehabilitation. Guidelines for Cardiac Rehabilitation and Secondary Prevention Programs / American Association of Cardiovascular and Pulmonary Rehabilitation & Pulmonary Rehabilitation. 4th ed. Human Kinetics Books. Champaign, 2004; p. 280.
5. Task Force Members: Perk J. (Chairperson) (Sweden), De Backer G. (Belgium), Gohlke H. (Germany), Graham I. (Ireland) et al. 2012 European Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice (version 2012). The Fifth Joint Task Force of the European Society of Cardiology and Other Societies on Cardiovascular Disease Prevention in Clinical Practice. European Heart Journal, 2012; 33: 1635–1701.
6. Hamm L. F., Sanderson B. K. et al. 2010 Update: Core Competencies for Cardiac Rehabilitation/Secondary Prevention Professionals: Position Statement of the American Association of Cardiovascular and Pulmonary Rehabilitation. Journal of Cardiopulmonary Rehabilitation & Prevention: January/February 2011; Volume 31, Issue 1:2-10.
7. Europos kardiologų draugijos gairės. 2013 ESH/ESC Guidelines for the management of arterial hypertension. The Task Force for the management of arterial hypertension of the European Society of Hypertension (ESH) and of the European Society of Cardiology (ESC). European Heart Journal, 2013. doi:10.1093/eurheartj/eht151.
8. Levine G. N., Bates E. R., Blankenship J. C., Bailey S. R., Bittl J. A. et. al (Writing Committee Members). 2011 ACCF/AHA/SCAI Guideline for Percutaneous Coronary Intervention: A Report of the American College of Cardiology Foundation/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines and the Society for Cardiovascular Angiography and Interventions. Circulation 2011; 124: e574-e651.
9. A Report of the American College of Cardiology Foundation/American Heart. Association Task Force on Practice Guidelines. 2011 ACCF/AHA Guideline for Coronary Artery Bypass Graft Surgery: Executive Summary: A Report of the American College of Cardiology Foundation/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines. Circulation 2011; 124: 2610-2642.
10. Piepoli M. F., Corra U., Benzer W., Bjarnason-Wehrens B., Dendale P., Gaita D., McGee H., Mendes M., Niebauer J., Zwisler A.D., Schmid J.P. Secondary prevention through cardiac rehabilitation: from knowledge to implementation. A position paper from the Cardiac Rehabilitation Section of the European Association of Cardiovascular Prevention and Rehabilitation. European Journal of Cardiovascular Prevention and Rehabilitation, 2010; 17: 1-17.
11. Rodriguez-Escudero J. P., Somers V. K. et al. Effect of a Lifestyle Therapy Program Using Cardiac Rehabilitation Resources on Metabolic Syndrome Components. Ardiopulm Rehabil and Prevention, 2013; 33:360-370.
12. Lavie C.J., Thomas R.J., Squires R.W., Allison T.G., Milani R.V. Exercise training and cardiac rehabilitation in primary and secondary prevention of coronary heart disease. Mayo Clinic Proceedings. April 2009; 84(4): 373-383.
13. Kriščiūnas A., Kimtys A., Savickas R., Samėnienė J., Gradauskienė D. ir kt. Reabilitacija (universiteto vadovėlis). Kaunas 2008: p. 398.
14. Žemaitytė D., Brožaitienė J., Žiliukas G. ir kt. Kardiovaskulinė reabilitacija (universiteto vadovėlis). Kaunas 2001: p. 198.
15. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija. PSO, Vilnius, 2004.
16. Guidelines for Cardiac Rehabilitation and Secondary Prevention Programs / American Association of Cardiovascular and Pulmonary Rehabilitation & Pulmonary Rehabilitation. 4th ed. Champaing, III: Human kinetics 2004; 280:
17. Cardiac Rehabilitation. Scottish Intercollegiate Guidelines. 2002: 35.
18. Europian Journal of Cardiovascular Prevention & Rehabilitation No 4, 5, 6. Vol.10, 2003.
19. Balady G.J., Ades P.A., Comoss P. et al. Core Components of Cardiac Rehabilitation/ Secondary Prevention programs. A Statement for Healthcare Professionals From the American Heart Association and the American Association of Cardiovascular and Pulmonary Rehabilitation. Circulation 2000; 102: 1069-1073.
20. Guidelines for Cardiac Rehabilitation Programs by American Association of Cardiovascular and Pulmonary Rehabilitation. Human Kinetics Books. Champaign. 1995.
21. Fletcher G.F., Balady G., Blair S.N. et al. Statement on exercise: benefits and recommendations for physical activity programs for all Americans – a statement for health professionals by the committee on exercise and cardiac rehabilitation of the council on clinical cardiology, American Heart Association. Circulation. 2001; 94: 857-862.
22. The Task Force of the Working Group on Cardiac Rehabilitation and Exercise Physiology and Working Group on Heart Failure of the European Society of Cardiology: Recommendations for exercise training in chronic heart failure patients. Eur. Heart J. 2001;22: 125-135.
23. The Task Force of the Working Group on Cardiac Rehabilitation and Exercise Physiology and Working Group on Heart Failure of the European Society of Cardiology: Recommendations for exercise testing in chronic heart failure patients. Eur. Heart J. 2001; 22: 37-45.
24. The Task Force of the Working Group on Cardiac Rehabilitation of European Society of Cardiology: Long term comprehensive care of cardiac patients. Eur. Heart J.1992;13: C:1.
25. Pashkow F.J., Dafoe W.A. Clinical Cardiac Rehabilitation. Cardiologist’s Guide. USA. 1996.
26. http://www.escardio.org/society/WG/wg1/activities.htm
27. Wenger N.K. Current status of cardiac rehabilitation. 2009. J Am Coll Cardiol 2008; 51: 1619-1631.
28. Europos kardiologų draugijos gairės. http://www.escardio.org/society/WG/wg1/activities.htm; http://www.ejcpr.com; European Society of Cardiology http://www.escardio.org/guidelines. 2010-2013.
Papildoma literatūra:
1. Rozanski A. Integrating psychologic approaches into the behavioral management of cardiac patients. Psychosom Med 2005; 67 (Suppl 1):S67-73.
2. Blumenthal J.A., Babyak M.A., Motore K.A. et al. Effects of exercise training on older patients with major depression. Arch Intern Med 1999; 159:2349-56.
3.Taylor R.S., Brown A., Ebrahim S. et al. Exercise-based rehabilitation for patients with coronary heart disease: systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Am J Med 2004;116:682-92.
4. Lucini D., Milani R.V., Costantino G. et al. Effects of cardiac rehabilitation and exercise training on autonomic regulation in patients with coronary artery disease. Am Heart J. 2002; 143(6): 1-2.
5. Larsen A.I., Gjesdal K., Hall C., Aukrust P., Aarsland T., Dickstein K. Effect of exercise training in patients with heart failure: a pilot study on autonomic balance assessed by heart rate variability. Eur J Cardiovasc Prev Rehabil 2004; 4(11):162-67.