1. Organų ir audinių donorystės etiniai aspektai. Transplantacijų psichologinės problemos (Prof. Z.Liubarskienė):
Paskaitoje aptariamos psichologinės problemos, su kuriomis susiduria donorų artimieji, aukodami savo giminaičių organus ir audinius transplantacijai. Rekomenduojama kaip gydytojams, kuriems tenka bendrauti su donoro artimaisiais, pakreipti pokalbį, kad būtų atsakyta į visus iškylančius klausimus ir būtų gautas sutikimas donorystei.
2. Organų ir audinių transplantacijų etiniai aspektai. (Prof. Z.Liubarskienė):
Paskaitoje aptariamos psichologinės problemos, su kuriomis susiduria recipientai, kuriems yra transplantuota širdis, plaučiai ar kiti organai – kaip jaučiasi žmogus, gavęs tokią kito žmogaus dovaną.
3. Transplantacinis „turizmas“ (Lekt. N.Kušleikaitė-Pere):
Paskaitoje siekiama išdėstyti visą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančią teisinę bazę, kuri siekia užkirst visas galimybes nelegaliai organų ir audinių transplantacijai. Pateikiami ir kitų šalių įstatymai kuriuose esančios spragos sudaro sąlygas transplantaciniam „turizmui“, aptariama žala tokių transplantacijų donorystės idėjų propagavimui.
4. Transplantacijų koordinavimas ir organizavimas Lietuvoje. Nacionalinis transplantacijų biuras (Lekt. S.Kybartienė-Pere):
Paskaitoje išdėstoma Lietuvoje galiojantys multiorganinio donoro ruošimo ir jo organų ir audinių paėmimo, saugojimo ir paskirstymo teisinė bazė. Aptariamos organų ir audinių mainų programos, kuriose Lietuva dalyvauja kartu su Baltijos ir kitomis Europos Sąjungos šalimis. Aptariama Lietuvos Nacionalinio Transplantacijos biuro funkcijos, donorų ir recipientų registrai ir jų valdymas.
5. Organų ir audinių donorų paieška, identifikavimas. Smegenų mirties diagnozavimas - medicininiai ir organizaciniai aspektai (Prof. V.Pilvinis):
Paskaitoje apžvelgiama smegenų mirties ir biologinės mirties sampratos raida istorijos kontekste. Aptariami pagrindiniai diagnostiniai smegenų mirties kriterijai – klinikiniai simptomai ir instrumentiniai tyrimai, naudojami smegenų mirties patvirtinimui, SAM patvirtinta tvarka ruošiant multiorganinį donorą.
6. Pakitimai donoro organizme, vystantis smegenų mirčiai, potencialaus donoro organų ir audinių optimalios būklės palaikymo galimybės (Prof. V.Pilvinis):
Smegenų mirtis – tai gilūs ir sudėtingi procesai vykstantys potencialaus donoro organizme. Siekiant užtikrinti optimalią donorinių organų ir audinių kokybę, būtinas specialus donoro ruošimas – adekvatus hemodinamikos, homeostazės ir gyvybinių funkcijų užtikrinimas. Kokiais tirpalais užtikrinti donoro volemijos adekvatų statusą, kokie medikamentai tinkamiausi hemodinamikos palaikymui ir kiti specifiniai donoro ruošimo klausimai yra svarstomi šioje paskaitoje.
7. Daugiaorganinės ir audinių donorystės ypatybės. Multiorganinio donoro ruošimo, stebėsenos ir gydymo ypatumai (Gyd. T. Tamošuitis):
Ruošiant multiorganinį donorą labai svarbu užtikrinti visų organų optimalų funkcionavimą, tačiau dažnai tenka strategiją adaptuoti pagal specifines rekomendacijas atskiroms organų sistemoms. Paskaitoje analizuojami pagrindiniai multiorganinio donoro ruošimo ypatumai, dažniausiai daromos klaidos, multiorganinio donoro paruošimo ypatumai numatant eksplantuoti atskirus organus ar jų kompleksus.
8. „Ribiniai“ donorai, jų apibūdinimas, reikšmė transplantologijoje (Prof. I.A.Bumblytė):
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, trūksta donorų, todėl dažnai transplantacijai tenka naudoti ne tik „optimalių“ donorų organus ir audinius. Paskaitoje aptariami „ribinių“ donorų kriterijai, kokie jų organai ir audiniai gali būti naudojami transplantacijai, kokiems recipientams yra rekomenduojama atlikti tokių donorų organų ir audinių transplantaciją.
9. Amniono membranos paruošimas ir saugojimas (M.d. A.Kalasauskienė):
Paskaitoje aptariamos rekomendacijos, kada yra tikslinga naudoti amniono membraną vietoj ragenos transplantacijos. Amniono membranos paėmimas ir saugojimas iki panaudojant transplantacijai.
10. Donoro ragenos paėmimas ir saugojimas (M.d. A.Kalasauskienė):
Ragenos transplantacija grąžina žmogui regėjimą, ženkliai pagerina paciento gyvenimo kokybę. Paskaitoje aptariami kokybiško donorinės ragenos paėmimo ypatybės bei optimalios ragenos saugojimo sąlygos. Analizuojama ragenos transplantacijos proceso etapai, numatyti SAM įsakymu ir kitais teisiniais dokumentais.
11. Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (M.d. R. Gerbutavičius):
Paskaitoje aptariami kaulų čiulpų transplantacijos principai.
12. Kaulų, sąnarių donorinių audinių paėmimas, paruošimas, saugojimas (M.d. A.Kalasauskienė):
Kaulinio audinio ir sąnarių donorinių audinių panaudojimo galimybės, pagrindinės šių audinių transplantacijos indikacijos. Kaulinio audinio donoras – ištyrimas, kontraindikacijos donorinės medžiagos paėmimui. Kaulinio audinio paėmimo, paruošimo ir saugojimo principai. Potransplantacinis pacientų stebėjimas.
13. Širdies-kraujagyslių audinių paėmimas, paruošimas, saugojimas (Doc. L. Jankauskienė):
Indikacijos širdies-kraujagyslių audinių transplantacijai, ateities perspektyvos. Širdies-kraujagyslių audinių donoro ištyrimas, kontraindikacijos šių audinių paėmimui. Širdies-kraujagyslių audinių paėmimo, paruošimo ir saugojimo principai. Potransplantacinis pacientų stebėjimas.
14. Širdies ir širdies-plaučių komplekso transplantacijų principai (Doc. L. Jankauskienė):
Indikacijos širdies ir širdies-plaučių komplekso transplantacijai. Trumpa šių organų transplantacijų raida pasaulyje ir Lietuvoje. Reikalavimai širdies ir širdies-plaučių komplekso donoro ruošimui. Kontraindikacijos šių organų paėmimui iš multiorganinio donoro. Pacientų po širdies ir širdies-plaučių transplantacijos išgyvenamumas, dažniausios komplikacijos.
15. Plaučių transplantacijos principai, imunosupresijos schemos (Prof. K. Malakauskas):
Indikacijos plaučių transplantacijai. Plaučių transplantacijų raida pasaulyje ir Lietuvoje. Reikalavimai plaučių donoro ruošimui. Kontraindikacijos plaučių paėmimui iš multiorganinio donoro. Pacientų po plaučių transplantacijos imunosupresinis gydymas, dažniausios komplikacijos, išgyvenamumas.
16. Kepenų transplantacija: indikacijos, imunosupresijos schemos, komplikacijos, išeitys (Doc. J. Šumskienė):
Paskaitoje supažindinama su pagrindinėm indikacijom kepenų transplantacijai (dažniausios ligos, sukeliančios galutinį kepenų nepakankamumą, laboratoriniai rodikliai, socialiniai aspektai). Aptariamos dažniausios komplikacijos skiriant imunosupresiją (infekcijos, onkologiniai susirgimai, inkstų pažeidimas) bei pacientų išgyvenamumas po kepenų transplantacijos.
17. Kepenų transplantacijų chirurginiai principai, dažniausios chirurginės komplikacijos, jų gydymas (Prof. G. Barauskas):
Kepenų transplantacijos istorija Lietuvoje ir pasaulyje. Indikacijos ir kontraindikacijos kepenų transplantacijai. Multiorganinio donoro ruošimo ypatumai, transplantacijos iš gyvo donoro galimybės. Imunosupresijai naudojamos medikamentų schemos, hepatitų recidyvavimo prevencija po transplantacijos. Dažniausios komplikacijos po kepenų transplantacijos, jų gydymas ir profilaktika.
18. Inkstų transplantacijos chirurginiai aspektai, dažniausios chirurginės komplikacijos, jų gydymas (Prof. M. Jievaltas):
Trumpa inkstų transplantacijos istorija pasaulyje ir Lietuvoje. Paskaitoje supažindinama su inkstų transplantacijos pagrindiniais chirurginiais principais, paaiškinamas pagrindinių chirurginių komplikacijų išsivystymo mechanizmai, jų prevencija ir gydymo taktika.
19. Inkstų transplantacijų organizavimas ir principai Inkstų recipientų sąrašo valdymas, kontraindikacijos pacientų įtraukimą į recipientų sąrašą. (Doc. A. Stankuvienė):
Paskaitoje nuodugniai nagrinėjama, kokiems pacientams, gydomiems hemodialize ar peritonine dialize yra indikuotina atlikti inkstų transplantaciją, kaip atrinkti recipientus, juos ištirti bei įtraukti į recipientų sąrašą. Aptariama tvarka, kaip atsiradus donorui, yra parenkami recipientai inkstų transplantacijai. Analizuojama Lietuvoje galiojanti inkstų transplantacijos tvarka, patvirtinta SAM įsakymu.
20. Transplantacijų imunologinės problemos. Imunosupresijos individualus parinkimas (Prof. B.Šitkauskienė):
Paskaitoje aptariami imunologiniai donoro-recipiento poros parinkimo klausimai, kokia imunologinio suderinamumo reikšmė transplantuotų organų išgyvenamumui. Recipientų sensibilizacija iki transplantacijos, naujausios imunosupresinių medikamentų parinkimo schemos. Organų transplantacijos iš netapačių ir nesuderinamų kraujo grupių donorų galimybės, recipientų paruošimas tokioms operacijoms bei potransplantacinės komplikacijos.
21. Imunosupresijos po transplantacijos principai, jos taikymas įvairių organų transplantacijose (Doc. R.Vaičiūnienė):
Paskaitoje aptariamos pagrindinės medikamentų grupės, naudojamos imunosupresijos palaikymui po įvairių organų transplantacijos. Įvadinė ir palaikomoji imunosupresija aukštos ir įprastinės rizikos recipientų gydyme. Dažniausios komplikacijos, sukeltos imunosupresinių medikamentų – ankstyva diagnostika, prevencija ir profilaktika.
22. Organų ir audinių atmetimo reakcijos, jų prevencijos ir gydymo principai (Doc. A.Stankuvienė):
Atmetimo reakcijos – jų dažnis, išsivystymo priežastys, diagnostikos ir gydymo gairės. Paskaitoje analizuojami organų atmetimo reakcijų tipai ir jų gydymo skirtumai bei naujausios gydymo ir profilaktikos galimybės. Ankstyvos ir vėlyvos transplantuotų organų ir audinių atmetimo reakcijos.
23. Transplantato atmetimo reakcijos laboratorinio monitoravimo rodikliai, jų interpretacija (M.d. D.Urbonienė):
Paskaitoje aptariami pagrindiai laboratoriniai žymenys, kurie leidžia anksti diagnozuoti beprasidedantį transplantuoto organo atmetimą, monitoruoti gydymo efektyvumą. Paskaitoje pateikiama pasaulio ir mūsų centro patirtis, aptariami specifiniai klausimai nefrologijoje, kardiologijoje ir gastroenterologijoje.
24. Infekcinės komplikacijos transplantologijoje (Doc. A.Stankuvienė):
Infekcijos – pati dažniausia komplikacija po organų transplantacijos. Ankstyvos infekcijos po organų transplantacijos – hospitalinės infekcijos pavojai. Vėlyvos komplikacijos po transplantacijos (citomegalo, kitų virusų sukeltos infekcijos) – profilaktika, ankstyva diagnostika ir gydymas. Imunosupresijos schemų modifikacija siekiant sumažinti ankstyvų ir vėlyvų infekcijų riziką.
25. Kraujo keliu plintančių infekcijų laboratorinis monitoravimas (Doc. A.Vitkauskienė):
Šiuo metu patys dažniausi iškylantys klausimai transplantologijoje – infekcinės komplikaciojos. Paskaitoje aptariamos galimos krauju plintančios infekcijos, kurios gali būti perduodamos iš donoro recipientui, taip pat ir lėtinės recipientų infekcinės ligos, kurios gali suaktyvėti po transplantacijos skiriant imunosupresinius medikamentus..
26. Onkologinės ligos po organų transplantacijos (Prof. I.A.Bumblytė):
Paskaitoje aptariamos vienos dažniausių vėlyvų potransplantacinių komplikacijų – onkologiniai susirgimai. Analizuojama, kokie profilaktiniai tyrimai ir kada jie turi būti atliekami ankstyvai onkologinių susirgimų diagnostikai. Aptariamos gydymo galimybės diagnozavus onkologines ligas – imunosupresijos mažinimo ir chemoterapijos taikymo galimybės.
