Arterinė hipertenzija ir hipertenzinė širdies, inkstų, smegenų liga

Eksperimentinių epidemiologinių tyrimų rezultatai įrodė, kad efektyviai gydant hipertenziją sumažėja sergamumas ir mirštamumas nuo galvos smegenų insulto, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo. Todėl daugelis šalių siekia įgyvendinti tokią sveikatos politiką, kad arterinis kraujo spaudimas (AKS) būtų kiek galima geriau kontroliuojamas. Arterinė hipertenzija sukelia 35 proc. visų širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, 49 proc. visų širdies nepakankamumo atvejų bei 24 proc. visų priešlaikinių mirčių. PSO duomenimis, pasaulyje kiekvienais metais 7,1 mln. priešlaikinių mirčių įvyksta nuo arterinės hipertenzijos. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, rajonų centruose AH paplitimas tarp 25-64 metų vyrų buvo beveik 60 proc., tarp moterų – 42 proc., tarp jų tikslinis kraujospūdis pasiektas tik 1,9 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų. PSO nustatė, kad: 50 proc. pacientų, kuriems nustatoma AH, po metų nesilanko pas gydytoją; 50 proc. iš besilankančiųjų reguliariai vartoja paskirtų vaistų; 75 proc. pacientų, kuriems nustatyta AH, AKS išlieka padidėjęs. Kaune atlikto tyrimo duomenimis, tik 1/4 vyrų ir mažiau nei 1/3 moterų laikosi nemedikamentinio gydymo rekomendacijų. PSO ekspertų nuomone, gerinant sveikatos priežiūros sistemą svarbiausia yra sveikatos specialistų mokymas, geras ryšys tarp paciento ir gydytojo, nuolatinė gydymo kontrolė, prieinamos visų lygių paslaugos. Gydymo ypatumams priskiriama: ilgalaikio veikimo vaistų, mažesnio tablečių kiekio, mažesnį nepageidaujamą poveikį turinčių vaistų skyrimas; vaistų nekaitaliojimas, jei jie veiksmingi; tinkamas vaistų derinimas; tinkamai parenkamos vaistų dozės.