Urgentinė terapija kardiologijoje

1. Kraujotakos išnykimo etiologija, mechanizmai, diagnostika, pagrindinis ir specialusis gaivinimas bei jo ypatumai kardialinės patologijos atveju.
Anotacija: kraujotakos išnykimo priežastys – struktūriniai (organiniai) pakitimai ir funkciniai faktoriai; klinikinės mirties sąvoka; diagnostika; diferencinė diagnostika; kraujotakos išnykimo mechanizmai – skilvelių virpėjimas, plazdėjimas ar tachikardija, asistolija, elektromechaninė disociacija ir jų elektrokardiografinė diagnostika; pagrindinis gaivinimas (dirbtinis kvėpavimas ir krūtinės ląstos kompresijos – atlikimo technika, komplikacijos, dirbtinio kraujotakos sudarymo mechanizmo aiškinimo teorijos, efektyvumo vertinimas); specialusis gaivinimas, išnykus kraujotakai: elektrinė širdies defibriliacija ir elektrinė širdies stimuliacija – veikimo mechanizmas, indikacijos, taikymo metodika, efekto vertinimas; automatinio išorinio defibriliatoriaus naudojimas; vaistų įvedimo gaivinimo metu būdai; gaivinimo metu vartojami vaistai (epinefrinas, vazopresinas, lidokainas, amiodaronas, prokainamidas, atropinas, kalcio chloridas, magnio sulfatas, natrio bikarbonatas), indikacijos jų vartojimui, dozavimas; gaivinimo taktika, kraujotakai išnykus dėl skilvelių virpėjimo, plazdėjimo ar tachikardijos, asistolijos, elektromechaninės disociacijos.
2. Recidyvuojančio kraujotakos išnykimo etiologija, gydymo taktika ir perspėjimas.
Anotacija: Recidyvuojančio skilvelių virpėjimo, plazdėjimo ar tachikardijos, asistolijos priežastys; gydymo principai ir recidyvų perspėjimas (antiaritminiai vaistai, elektrolitų kiekio korekcija ir kt.).
3. Normalios širdies laidžiosios sistemos anatomija. Elektrofiziologinio tyrimo indikacijos, metodika. Indikacijos elektrinei širdies stimuliacijai, elektrinio širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio/defibriliatoriaus implantacijai.
Anotacija: Normalios širdies laidžiosios sistemos anatomija; indikacijos perstempliniam ir intrakardiniam elektrofiziologiniam tyrimui, tyrimo metodika, rezultatų interpretavimas; Indikacijos skubiai elektrinei širdies stimuliacijai, jos taikymo metodika, efektyvumo vertinimas, komplikacijos; indikacijos elektrinio širdies stimuliatoriaus ir kardioverterio/ defibriliatoriaus impantacijai priklausomai nuo pagrindinio susirgimo.
4. Supraventrikulinių paroksizminių tachikardijų diagnostika ir gydymas.
Anotacija: sinusinio mazgo tachikardijos, prieširdinės tachikardijos, atrioventrikulinės mazginės reciprokinės tachikardijos, ortodrominės ir antidrominės tachikardijos diagnostika ir gydymo taktika (antiaritminiai vaistai, refleksiniai mėginiai, elektriniai gydymo metodai, radiodažninė abliacija).
5. Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo diagnostika ir gydymas.
Anotacija: elektrofiziologiniai kilimo mechanizmai; klasifikacija; elektrokardiografinė diagnostika; sinusinio ritmo atkūrimo būdai: medikamentinė kardioversija (antiaritminiai vaistai, esant įvairioms priežatims), elektrinė kardioversija (elektrinės kardioversijos būdai, veiksniai leminatys jos efektyvumą), radikalus gydymas (radiodažninė abliacija), tromboembolinių komplikacijų perspėjimas; širdies ritmo arba susitraukimų dažnio korekcijos pasirinkimas.
6. Skilvelinių tachikardijų etiologija, diagnostika ir gydymo taktika
Anotacija: skilvelinių tachikardijų sąvoka, klasifikacija pagal trukmę ir QRS kompleksų morfologiją, elektrokardiografinės diagnostika (QRS kompleksų plotis, dažnis, forma, atrioventrikulinė disociacija, ventrikulioatrialinis laidumas, susiliejantys ir prašokantys impulsai ir kt., Brugadų algoritmas, verpstės formos skilvelinė tachikardija, gydymo taktika (antiaritminiai vaistai, elektrinė kardioversija, kardioverterio/defibriliatoriaus implantacija), rečiau pasitaikančių formų (dešiniojo skilvelio išvarymo trakto tachikardija, Hiso pluošto tachikardija, fascikulinės tachikardijos) diagnostika ir gydymo taktika.

7. Skausmo problema intensyviojoje kardiologijoje: patofiziologija, skausminio sindromo krūtinėje diferencinė diagnostika ir nuskausminimo aspektai.
Anotacija: dažniausios skausmo krūtinėje priežastys; skausmų krūtinėje diferencinė diagnostika priklausomai nuo skausmo lokalizacijos ir pobūdžio; išeminės ir neišeminės kilmės skausmo diferencinė diagnostika; ezofagealinio ir kardialinio skausmo diferencinė diagnostika; skausmo genezė miokardo infarkto metu; skausmo malšinimo miokardo infarkto metu principai; reikalavimai nuskausminimui miokardo infarkto metu vartojamiems medikamentams; narkotinių analgetikų (opiatų) veikimo mechanizmas; pagrindinės kontraindikacijos narkotinių analgetikų vartojimui miokardo infarkto metu; ligonių stebėjimo, skiriant narkotinius analgetikus, principai; narkotinių analgetikų sukeliami pašaliniai reiškiniai ir jų perdozavimo gydymas; pagrindiniai narkotiniai analgetikai, vartojami miokardo infarkto metu (veikimo mechanizmas, palyginamasis efektyvumas, pašaliniai reiškiniai, veikimo trukmė, dozavimas) kitos kompleksinio nuskausminimo priemonės (neuroleptikai, raminantieji preparatai).
8. Ūminių koronarinių sindromų patogenezė.
Stabili ir nestabili aterosklerozinė plokštelė. Miokardo infarkto patogenezė, formavimosi etapai ir jų morfologiniai požymiai. Staigios ikihospitalinės išeminės mirties patogenezė, morfologija ir sąsaja su miokardo infarktu. Atgaivintųjų po staigaus širdies sustojimo patologija.
9. Ūminio miokardo infarkto etiologija, patogenezė, šiuolaikinė diagnostika..
Anotacija: miokardo infarkto sąvoka; epidemiologija; etiologija; patogenezė; morfologija; pagrindiniai faktoriai, nulemiantys miokardo infarkto lokalizaciją ir apimtį; progresuojančio ir kartotino infarkto sąvoka; prodrominio infarkto periodo sąvoka ir klinika; klinikiniai miokardo infarkto periodai; tipinė ir atipinė infarkto klinika; elektrokardiografinė diagnostika ir EKG pokyčių dinamika; miokardo pažeidimo žymenys (kreatinkinazės MB frakcija, mioglobinas, troponinai I ir T ir kt.), uždegimo žymenys, jų kiekio pokyčių dinamika ir diagnostinė vertė.
10. Ūminio miokardo infarkto šiuolaikinis gydymas.
Anotacija– nuskausminimas; oksigenoterapija, indikacijos kraujagyslės atvėrimui ir jo metodai (intraveninė trombolizė, perkutaninė transluminalinė koronarinė intervencije , vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacija); trombolitikai, jų veikimo mechanizmai, dozavimas; prieštrombozinis gydymas (nefrakcijonuotas heparinas, mažos molekulinės masės heparinai, aspirinas, tienopiridinai, GP IIB/IIIA inhibitoriai); nitratai; beta adrenoreceptorių blokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir kt. vaistai, skyrimo indikacijos, kontraindikacijos, efektyvumo vertinimas. Ūminio miokardo infarkto gydymo taktika, kai yra pakilęs ST segmentas ir kai yra nusileidęs ST segmentas ir/arba neigiama T banga. Dešiniojo skilvelio miokardo infarkto gydymo taktika.
11. Ūminio miokardo infarkto komplikacijos, jų diagnostika, gydymo principai ir prognozinė reikšmė.
Anotacija: skilvelinės aritmijos (skilvelinės ekstrasistolės, skilvelinė tachikardija, skilvelių plazdėjimas, skilvelių virpėjimas), prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, laidumo sutrikimai (intraskilvelinio laidumo sutrikimai, atrioventrikulinio laidumo sutrikimai), širdies aneurizma, širdies plyšimas (laisvosios širdies sienelės, tarpskilvelinės pertvaros, speninio raumens plyšimas) ir kt. komplikacijos, jų diagnostika, gydymo taktika, prognozė.
12. Ūminio miokardo infarkto diferencinė diagnostika.
Anotacija: diferencinė diagnostika su aortos disekacija, plaučių arterijos embolija, perikarditu, hipertrofine kardiomiopatija, stemplės, gastrointestinalinio trakto patologija, plaučių ir pleuros patologija, stuburo patologija, interkostaline neuralgija, cerebrovaskuline patologija; elektrokardiografinė ūminio miokardo infarkto diferencinė diagnostika, kai yra pilna kairės Hiso pluošto kojytės bloka, kairės Hiso pluošto kojytės priekinės ir užpakalinės šakos blokada, dešinės Hiso pluošto kojytės blokada, ūminis perikarditas, aortos disekacija, plaučių arterijos embolija, WPW sindromas, intrakranialinė hemoragija, kartotinis miokardo infarktas.
13. Ūminio kairiojo skilvelio nepakankamumo etiologija, patofiziologiniai mechanizmai, klasifikacija, diagnostika ir gydymo taktika.
Anotacija: ūminio kairiojo skilvelio nepakankamumo sąvoka; skysčių kaupimosi plaučiuose mechanizmas ir seka; plaučių kapiliarinė sistema ir plaučių edemos vystymosi mechanizmai; mechanizmai, užkertantys kelią plaučių edemos vystymuisi; plaučių edemos priežastys ir rizikos faktoriai; ūminio kairiojo skilvelio nepakankamumo klasifikacija pagal Killip T. ir Kimball J., 1967, pagal hemodinamikos pokyčius pagal Forrester J., Diamond G., Chatterjee K., 1976; plaučių edemos klinika; laboratorinių tyrimų pokyčiai; rentgenologinio tyrimo duomenys; ultragarsinis tyrimas; centrinio veninio spaudimo ir plaučių kapiliarų pleištinio slėgio matavimas; kardiogeninės ir nekardiogeninės plaučių edemos diferencinė diagnostika; plaučių edemos gydymo tikslai; gydymo priemonės; gydymo taktika, priklausomai nuo plaučių edemą sukėlusios priežasties.
14. Kardiogeninio šoko etiologija, diagnostika, ligonių stebėjimo metodai, gydymo taktika.
Anotacija: kardiogeninio šoko sąvoka; patogenezė ir mikrocirkuliacijos sutrikimai; klinika; diagnostika; hemodinamikos pakitimai kardiogeninio šoko metu ir jų diferencinė diagnostika; ligonio stebėjimo principai; vaistų poveikis, esant ūminiam kairiojo skilvelio nepakankamumui; gydymo priemonės (oksigenoterapija, skausmo malšinimo principai, infuzinė terapija, adrenomimetiniai vaistai, metabolinės acidozės korekcija, mechaninės kraujotakos gerinimo priemonės – aortos kontrapulsacija (indikacijos, taikymo metodika, ligonių stebėjimo ypatumai); gydymo taktika, priklausomai nuo kardiogeninio šoko priežasties.
15. Nestabilioji krūtinės angina: etiologija, patogenezė, klasifikacija, diagnostika, šiuolaikinis gydymas.
Anotacija: nestabilios krūtinės etiologija, pirminė ir antrinė nestabili krūtinės angina, šiuolaikinė patogenezės samprata, klasifikacija, diagnostika (klinika, elektrokardiograma, koronarografija, radiologiniai diagnostikos metodai, miokardo pažeidimo žymenys, uždegimo žymenys ir kt.), rizikos įvertinimas, medikamentinis gydymas: prieštrombozinis (aspirinas, tienopiridinai, heparinai [nefrakcijonuotas heparinas, mažos molekulinės masės heparinai], GPIIB/IIIA inhibitoriai, hirudinas, pentasacharidai, tiesioginiai trombino inhibitoriai ir kt.), nitratai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai ir kt.), intervencinis gydymas (perkutaninė transliuminalinė koronarinė intervencije, vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacija), medikamentinio ar intervencinio gydymo pasirinkimo principai.
16. Prieštrombozinis gydymas.
Anotacija: prieštrombozinių vaistų (antikoaguliantų ir antiagregantų) veikimo mechanizmai, skyrimo indikacijos atskirais urgentinės kardialinės patologijos atvejais, kontraindikacijos, komplikacijos, sąveika su kitų grupių vaistais, perdozavimo gydymas.
17. Hipertenzinės krizės patogenezė, diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymo taktika.
Anotacija: hipertenzinės krizės sąvoka; priežastys; patogenezė; diagnostika ir diferencinė diagnostika; medikamentinės kraujospūdžio korekcijos principai; kraujospūdžio korekcijai vartojami vaistai, jų veikimo mechanizmai, indikacijos vartojimui, veikimo trukmė, dozavimas, pašalinės reakcijos; prognozė.
18. Aortos atsisluoksniavimas: etiopatogenezė, diagnostika ir diferencinė diagnostika, gydymo taktika.
Anotacija: apibrėžimas; etiologija; aortos disekacijos procesas; aortos regurgitacijos mechanizmai, esant aortos disekacijai; DeBakey ir kt.; klinika ir diagnostika (EKG, rentgenologinis tyrimas, transtorakalinė ir perstemplinė echokardioskopija, aortografija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas); diferencinė diagnostika (miokardo infarktas, nedisekuojanti aortos aneurizma, plaučių arterijos embolija, aortos vožtuvų nesandarumas); komplikacijos; ligonių stebėjimo principai; konservatyvaus invazinio ir chirurginio gydymo taktika, priklausomai nuo disekacijos tipo; prognozė.
19. Plaučių arterijos embolija.
Anotacija: patofiziologija; klinika; diagnostika (elektrokardiografiniai pokyčiai, D-dimerų tyrimas, kraujo dujų tyrimas, krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, echokardiografija ir venų tyrimas ultragarsu, plaučių skenograma, pulmoangiografija, ileokavagrafija ir kt.), gydymo principai ir gydymo taktika, priklausomai nuo ligonio būklės; prognozė.
20. Miokardo komocija ir kontuzija. Ūminė perikardo tamponada.
Anotacija: miokardo komocijos ir kontuzijos etiologija, patogenezė, morfologiniai pakitimai miokarde, diagnostika (klinikinis pasireiškimas, elektrokardiogramos ir kitų tyrimų pakitimai, miokardo pažeidimo ir uždegimo žymenys), komplikacijos, baigtys. Ūminė perikardo tamponada: etiologija, diagnostika, gydymas, indikacijos perikardo punkcijai ir drenavimui.
21. Intervencinės kardiologijos galimybės urgentinių būklių atvejais.
Anotacija: ūminės kardialinės patologijos (ūminių išeminių sindromų, aortos disekacijos, plaučių arterijos embolijos ir kt.) diagnostikos ir diferencinės diagnostikos galimybės taikant intervencinės kardiologijos metodus (koronarografiją, ventrikuliografiją, aortografiją, pulmoangiografiją ir kt.); gydymo galimybės, panaudojant intervencinės kardiologijos gydomąsias procedūras (indikacijos, kontraindikacijos, komplikacijos, efektyvumas).
22. Intervencinės kardiologijos naujovės.
Anotacija: duomenys apie naujausias diagnostines ir gydomąsias intervencinės kardiologijos technologijas, ypatingą dėmesį atkreipiant į tokias modernias metodikas, kaip intravaskulinė ultragarsinė diagnostika, vaistus išskiriančių stentų, besirezorbuojančių stentų implantavimas, intervencinis daugybinių vainikinių arterijų, kairiojo kamieno stenozių bei lėtinių okliuzijų intervencinis gydymas, perkutaninė transkateterinė širdies vožtuvų implantacija.
23. Ultragarsinio tyrimo galimybės intensyviojoje kardiologijoje.
Anotacija: ūminio miokardo infarkto ir jo komplikacijų (aneurizmos, plyšimo, trombų širdies ertmėse ir kt.), aortos ir aortos aneurizmos disekacijos, plaučių arterijos embolijos echokardiografinė diagnostika, indikacijos perstempliniam echokardiografiniam tyrimui urgentinės kardialinės patologijos atvejais.
24. Kalio apykaitos ir kardiovaskulinės sistemos funkcijos sutrikimai.
Anotacija: hipokalemijos, hiperkalemijos etiologija, diagnostika (klinika, elektrokardiograma, biocheminiai kraujo tyrimai), gydymas.
25. Natrio apykaitos ir kardiovaskulinės sistemos funkcijos sutrikimai.
Anotacija: hiponatriemijos, hipernatriemijos etiologija, diagnostika (klinika, elektrokardiograma, biocheminiai kraujo tyrimai), tipai, gydymas.
26. Magnio, kalcio, fosforo apykaitos ir kardiovaskulinės sistemos funkcijos sutrikimai.
Anotacija: hipomagnezemijos, hipermagnezemijos, hipokalcemijos, hiperkalcemijos, hipofosfatemijos, hiperfosfatemijos etiologija, diagnostika (klinika, elektrokardiograma, biocheminiai kraujo tyrimai), tipai, gydymas.