Antibiotikų vartojimas gydytojo praktikoje
Papildoma informacija
Tema | Trukmė |
---|---|
1. Paskaita. „Racionalios antibiotikų terapijos principai“, apimtis – 2 val.
1.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti su klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti prieš paskiriant antibiotiką. Paaiškinti monoterapijos ir kombinuotos terapijos parinkimo privalumus ir trūkumus. Supažindinti su optimalia gydymo antibiotikais trukme, priklausomai nuo sukėlėjo ir infekcinio proceso lokalizacijos.
1.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks ką reikia išsiaiškinti prieš paskiriant antibiotikus. Sugebės nustatyti pacientui reikalinga monoterapija ar kombinuota antibiotiko terapija, jos trukmę.
1.3. Dalyko turinys: Paskaitos metu aptariami klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti prieš paskiriant antibiotiką. Įvertinami monoterapijos ir kombinuotos terapijos parinkimo privalumai ir trūkumai, antibiotikų skyrimo pobūdis, optimali gydymo antibiotikais trukmė, priklausomai nuo sukėlėjo ir infekcinio proceso lokalizacijos.
2. Paskaita. „Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai, mikrobiologinė diagnostika, antibakterinio gydymo principai“, apimtis – 2 val.
2.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti dalyvius su ūmaus faringito, tonzilito, otito, sinusito dažniausiais sukėlėjais. Jų atsparumu antibiotikams. Mikrobiologinės diagnostikos reikšme antibakterinio gydymo parinkime.
2.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks ūmaus faringito, tonzilito, otito, sinusito dažniausius sukėlėjus. Gebės paskirti tinkamą gydymą antibiotikais.
2.3. Dalyko turinys: Paskaitoje kalbama apie ūmaus faringito, tonzilito, otito, sinusito dažniausius sukėlėjus. Jų atsparumą antibiotikams. Mikrobiologinės diagnostikos reikšmę antibakterinio gydymo parinkime.
3. Paskaita. „Minkštųjų audinių infekcijų sukėlėjai, mikrobiologinės diagnostikos galimybės, antibakterinio gydymo parinkimas“, apimtis – 2 val.
3.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti dalyvius su odos, paodžio ir raumenų infekcijų etiologija ir dažniausiais sukėlėjais. Su infekcijų sukėlėjais esant kąstinėms, nudegiminėms žaizdoms. Mikrobiologinės diagnostikos reikšme antibakterinio gydymo parinkime. Antibakterinės terapijos principais.
3.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos įvairių žaizdų dažniausius sukėlėjus jų atsparumą antibiotikams. Gebės paskirti tinkamą gydymą antibiotikais.
3.3. Dalyko turinys: Odos, paodžio ir raumenų infekcijų etiologija ir dažniausi sukėlėjai. Infekcijų sukėlėjai esant kąstinėms, nudegiminėms žaizdoms. Mikrobiologinės diagnostikos reikšmė antibakterinio gydymo parinkime. Antibakterinės terapijos principai.
4. Paskaita. „Apatinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai, mikrobiologinės diagnostikos svarba antibakterinio gydymo parinkimui“, apimtis 2 val.
4.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti su visuomenėje įgytos pneumonijos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių absceso dažniausiais sukėlėjais. Su mikrobiologinės diagnostikos reikšme antibakterinio gydymo parinkime. Atipinių sukėlėjų svarba skiriant empirinį gydymą. Supažindinti su ištyrimo galimybėmis, pateikiti gydymo rekomendacijas.
4.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks visuomenėje įgytos pneumonijos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių absceso dažniausius sukėlėjus. Žinos ištyrimo galimybes ir gydymo rekomendacijas įvairios etiologijos pneumonijų atvejais. Gebės paskirti tinkamą gydymą antibiotikais.
4.3. Dalyko turinys: Visuomenėje įgytos pneumonijos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių absceso dažniausi sukėlėjai. Mikrobiologinės diagnostikos reikšmė antibakterinio gydymo parinkime. Atipinių sukėlėjų svarba skiriant empirinį gydymą. Ištyrimo galimybėmis, gydymo rekomendacijos.
5. Paskaita. „Šlapimo takų infekcijų sukėlėjai, savalaikės mikrobiologinės diagnostikos svarba antibakterinio gydymo parinkimui“, – 2 val.
5.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti klausytojus su besimptomės bakteriurijos priežastymis, šlapimo takų infekcijų ypatumais moterims ir vyrams. Ūmaus ir lėtinio pielionefrito dažniausiais sukėlėjai, gydymo antibiotikais trukme.
5.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks ūmaus ir lėtinio pielionefrito dažniausius sukėlėjus, gydymo antibiotikais trukmę. Žinos šlapimo takų infekcijų ypatumus moterims ir vyrams. Gebės paskirti tinkamą gydymą antibiotikais.
5.3. Dalyko turinys: Besimptomės bakteriurijos priežastys, šlapimo takų infekcijų ypatumai moterims ir vyrams. Ūmaus ir lėtinio pielionefrito dažniausi sukėlėjai, gydymo antibiotikais trukmė.
6. Paskaita. „Burnos ertmės ir kaklo infekcijos. Empirinis ir etiotropinis antibakterinis gydymas“, apimtis – 2 val.
6.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti programos dalyvius su odontogeninių infekcijų mikrobine specifika, dentoalveolinių infekcijų laboratorine diagnostika, racionalaus antibakterinio gydymo parinkimu, gydymo trukme, pacientų rizikos grupemis, kurioms reikalinga antibiotikų profilaktika atliekant odontogenines intervencijas.
6.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai mokės parinkti racionalų antibakterinį gydymą, žinos jo trukmę. Žinos pacientų rizikos grupes, kurioms reikalinga antibiotikų profilaktika atliekant odontogenines intervencijas.
6.3. Dalyko turinys: Burnos ertmės dominuojančios bakterijos, odontogeninių infekcijų mikrobinė specifikacija, dentoalveolinės infekcijos, jų laboratorinė diagnostika, tyrimo rezultatų interpretavimas, racionalaus antibakterinio gydymo pasirinkimas, gydymo trukmė, pacientų rizikos grupės, kurioms reikalinga antibiotikų profilaktika atliekant odontogenines intervencijas. Diskutuojama, kodėl infekciją taip sunku išgydyti antibiotikais, nors nustatytas sukėlėjas in vitro yra jautrus skiriamam antibiotikui.
7. Paskaita. „Intraabdominalinių infekcijų sukėlėjai. Antibakterinio gydymo parinkimas“, apimtis – 2 val.
7.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti su dažniausiais intraabdominalinių infekcijų sukėlėjais, antibakterinės terapijos principais.
7.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks intraabdominalinių infekcijų sukėlėjus. Gebės parinkti tinkamą gydymą intraabdominalinei infekcijai. Žinos diagnostikos galimybes.
7.3. Dalyko turinys: Intraabdominalinių infekcijų sukėlėjai, antibakterinės terapijos principai, priklausomai nuo mikrobiologinės diagnostikos galimybių. Sukėlėjų atsparumo antibiotikams problema gydant peritonitą ir intraabdominalinius abscesus.
8. Paskaita. „Febrili neutropenija. Antibakterinio gydymo algoritmai“, apimtis – 2 val.
8.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti programos dalyvius su kriterijais ir indikacijomis paskirti profilaktinį antibakterinį gydymą pacientams su febrilia neutropenij. Supažindinti su antibakterinio gydymo algoritmais.
8.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks paskirti laiku ir tinkamą antibakterinį gydymą pacientams su febrilia neutropenija.
8.3. Dalyko turinys: Febrili neutropenija. Kriterijai ir indikacijos antibakakterinio gydymo profilaktiniam paskyrimui. Galimi infekcijos židiniai ir sukėlėjai.
9. Paskaita. „Centrinės nervų sistemos infekcijų sukėlėjai. Antibakterinio gydymo parinkimas“, – 2 val.
9.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti programos dalyvius su meningito, smegenų absceso, intrakranialinių šuntų infekcijų sukėlėjai. Mikrobiologinės diagnostikos galimybėmis ir empirinio bei etiotropinio antibakterinio gydymo parinkimu.
9.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai žinos centrinės nervų sistemos infekcijų sukėlėjus. Gebės paskirti tinkamą gydymą antibiotikais.
9.3. Dalyko turinys: Meningito, smegenų absceso, intrakranialinių šuntų infekcijų sukėlėjai. Mikrobiologinės diagnostikos galimybės ir empirinio bei etiotropinio antibakterinio gydymo parinkimas.
10. Paskaita. „Ūmaus ir lėtinio osteomielito bei pūlingo artrito etiologija, diagnostika, antibakterinis gydymas“, apimtis – 2 val.
10.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti klausytojus su infekcinio artrito, osteomielito ir protezuotų sąnarių infekcijų dažniausiais sukėlėjais. Mikrobiologinės diagnostikos galimybėmis. Šių infekcijų empirinio bei etiotropinio antibakterinio gydymo parinkimu. Gydymo antibiotikais trukme.
10.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai išmoks infekcinio artrito, osteomielito ir protezuotų sąnarių infekcijų dažniausius sukėlėjus. Gebės skirti mikrobiologinius tyrimus joms diagnozuoti. Gebės parinkti tinkamą empirinį bei etiotropinį antibakterį gydymą, nustatyti jo trukmę.
10.3. Dalyko turinys: Infekcinio artrito, osteomielito ir protezuotų sąnarių infekcijų dažniausi sukėlėjai. Mikrobiologinės diagnostikos galimybės ir empirinio bei etiotropinio antibakterinio gydymo parinkimas. Sukėlėjų atparumo antibiotikams problema. Gydymo antibiotikais trukmė.
11. Paskaita. „Infekcija akušerijoje ir ginekologijoje: etiologija bei dažniausių sukėlėjų atsparumas antibiotikams“, apimtis – 2 val.
13.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti klausytojus su mažojo dubens uždegiminės ligos, vulvovaginito, cervicito sukėlėjai, jų atsparumas antibiotikams. Empirinio gydymo parinkimu. Išaiškinti Streptococcus agalactiae nustatymo svarbą trečiajame nėštumo trimestre bei besimptomės bakteriurijos nustatymo galimybes. Supažindinti su antibakterinio gydymo algoritmais.
13.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai gebės parinkti empirinį gydymą. Žinos Streptococcus agalactiae ir besimptomės bakteriurijos nustatymo svarbą nėščiosioms bei gebės parinkti tinkamą antibakterinį gydymą.
13.3. Dalyko turinys: Paskaitoje nagrinėjami mažojo dubens uždegiminės ligos, vulvovaginito, cervicito sukėlėjai, jų atsparumas antibiotikams. Empirinio gydymo parinkimas. Analizuojama Streptococcus agalactiae nustatymo svarba trečiajame nėštumo trimestre bei besimptomės bakteriurijos nustatymo galimybė bei antibakterinio gydymo algoritmas.
12. Paskaita. „Sepsis. Dažniausi bakteriemijos ir sepsio sukėlėjai. Empirinis antibakterinis gydymas“, apimtis 2 val.
14.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti klausytojus su bakteriemijos ir sepsio sukėlėjais, priklausomai nuo infekcijos židinio. Mikrobiologinės diagnostikos galimybėmis bei svarba parenkant empirinį ir etiotropinį gydymą.
14.2. Išklausę paskaitą programos dalyviai gebės parinkti tinkamą empirinį ir etiotropinį gydymą pacientams subakteriemija ar sepsiu.
14.3. Dalyko turinys: Paskaitoje aptariami bakteriemijos ir sepsio sukėlėjai, priklausomai nuo infekcijos židinio. Mikrobiologinės diagnostikos galimybės ir svarba parenkant empirinį ir etiotropinį gydymą.
13. Paskaita. „Hospitalinių infekcijų etiologija ir sukėlėjų atsparumo antibiotikams problema XXI amžiaus pradžioje“, – 2 val.
13.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti programos dalyvius su dažniausiais hospitalinių infekcijų sukėlėjai, jų atsparumo antibiotikams mechanizmais, patogeniškumo veiksniais. Adekvačiu empiriniu antibakteriniu gydymu.
13.2. Išklausę paskaitą klausytojai žinos dažniausius hospitalinių infekcijų sukėlėjus ir adekvačios empirinės antibiotiko terapijos svarbą bei principus.
13.3. Dalyko turinys: Paskaitos metu pateikiami dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai, jų atsparumo antibiotikams mechanizmai, patogeniškumo veiksniai. Adekvataus empirinio antibakterinio gydymo paskyrimo svarba.
14. Paskaita. „Invazinės grybinės infekcijos, jų diagnostikos algoritmas“, apimtis – 2 val.
14.1. Paskaitos tikslai: Supažindinti su invazinėmis grybinėmis infekcijomis, jų diagnostikos algoritmais.
14.2. Išklausę paskaitą dalyviai mokės vertinti invazines grybines infekcijas ir gebės paskirti tinkamą antibakterinį gydymą.
14.3. Dalyko turinys: Paskaitoje pateikiamas diseminuotos, invazinės grybinės infekcijos diagnostikos algoritmas, įrodytos ir įtariamos invazinės grybinės infekcijos kriterijai. Diskutuojama Candida albicans ir ne albicans svarba invazinių grybinių infekcijų patogenezėje, jų atsparumas priešgrybiniams vaistams.
15. Seminaras. „Klinikinių situacijų aptarimas“, apimtis – 7 val.
15.1. Seminaro tikslai: Išmokyti dalyvius tinkamai parinkti empirinį ir etiotropinį antibakterinį gydymą.
15.2. Seminaro dalyviai mokės parinkti empirinį ir etiotropinį antibakterinį gydymą pagal mikrobiologinio tyrimo rezultatus.
15.3. Dalyko turinys: Empirinio ir etiotropinio antibakterinio gydymo parinkimas remiantis mikrobiologinių tyrimų rezultatais įvairių infekcijų metu.
16. Seminaras. „Klinikinių situacijų aptarimas ir apibendrinimas“, apimtis – 0,5 val.
16.1. Seminaro tikslai: Išmokyti dalyvius tinkamai parinkti empirinį ir etiotropinį antibakterinį gydymą.
16.2. Išklausę seminarą mokės parinkti empirinį ir etiotropinį antibakterinį gydymą pagal mikrobiologinio tyrimo rezultatus.
16.3. Dalyko turinys: Empirinio ir etiotropinio antibakterinio gydymo parinkimas remiantis mikrobiologinių tyrimų rezultatais įvairių infekcjų metu.
Dėstytojas | Teorijos val. | Praktikos val. |
---|---|---|
Asta Dambrauskienė | 2 | 7 |
Neringa Urbonavičienė | 2 | |
Astra Vitkauskienė | 24 | 1 |
Priemones užrašams.
Programos tikslas – suteikti teorines ir praktines žinias apie racionalaus ir ekonomiško antibakterinių vaistų vartojimo galimybes, atsižvelgiant į infekcinio proceso etiologiją. Suteikti žinias ir išmokyti dalyvius analizuoti galimus infekcinių ligų sukėlėjus ir antibakterinio gydymo parinkimą, priklausomai nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Supažindinti su empirinio ir etiotropinio antibakterinio gydymo algoritmais literatūros duomenimis ir galima jų adaptacija Lietuvoje. Išmokyti racionaliai skirti antibiotikus.
Pagrindinė literatūra:
1. Gilbert ND, Moellering RC, Eliopoulos GM, Chambers HF, Saag MS. The Sanford Guide to Antimicrobial Therapy. 46th ed. Elsevier Saunders, 2019.
2. Beltz L.A. Emerging Infectious diseases. A Guide to Diseases, Causative Agents, and Surveillance. 1th edition. Jossey-Bass, 2011.
3. Cowan M.K. Microbiology: A systems Approach. 4th edition. Elsevier Saunders, 2014.
4. Tille P.M. Bailey and Scott‘s Diagnostic Microbiology 4th ed. Elsevier, 2019
5. Europpean Committee on antimicrobial susceptibility testing. 2019. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16700696
6. Clinical Microbiology and Infection. https://www.journals.elsevier.com/clinical-microbiology-and-infection/
Literatūra:
1. Adukauskienė D, Vitkauskienė A. Invazinės grybinės infekcijos diagnostikos algoritmas. Kaunas, 2008.
2. Beltz L.A. Emerging Infectious diseases. A Guide to Diseases, Causative Agents, and Surveillance. 1th edition. Jossey-Bass, 2011.
3. Cowan M.K. Microbiology: A systems Approach. 4th edition. Elsevier Saunders, 2014.
4. Gilbert ND, Moellering RC, Eliopoulos GM, Chambers HF, Saag MS. The Sanford Guide to Antimicrobial Therapy. 39th ed. Elsevier Saunders, 2009.
5. Gates HR. Infectious Disease Secrets. 2th ed. Elsevier Saunders, 2003.
6. Yu VL, Merigan ThC, Barriere SL. Antimicrobial Therapy and Vaccines. Williams & Wilkins, 1999.
7. Mandell GL, Benett JE, Dolin R. Principles and Practice of Infectious Diseases 6th ed. Elsevier Churchill Livingston, 2005.
8. Murray PR, Baron EJ, Jorgensen JH, Pfaller MA, Yolken RH. Manual of Clinical Microbiology 9th ed. ASM Press, 2003.
9. Sakalauskas R, Bagdonas A, Danila E, Malakauskas K, Miliauskas S, Nargėla R ir kt. Suaugusiųjų apatinių kvėpavimo takų ir plaučių infekcijų diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Kaunas, 2006.
10. Tille P.M. Bailey and Scott‘s Diagnostic Microbiology 3th ed. Elsevier, 2014
11. Vosylius S. Sepsio epidemiologija, diagnostika ir intensyvioji terapija. Vaistų žinios, 2010.