Tinklainės ligų diagnostikos ir gydymo naujienos
Kodas
KMU712
Studijų kryptis
Medicina
Vykdymo būdas
Nenuotolinis (asmeniui dalyvaujant fiziškai)
Apimtis valandomis
36val.
Praktikos valandos
5
Teorijos valandos
31
Skirta
gyd. oftalmologams
Kaina asmeniui
360.00Eur
Pažymėjimo mokestis
10Eur
Administratorius: Indrė Čapkauskienė +370 37326901
Papildoma informacija
Programą teikiantis darbuotojas
prof. Vilma Jūratė Balčiūnienė
Tikslinė klausytojų grupė (KP)
Kurso programos turinys
| Tema | Trukmė |
|---|---|
| Naujausi tinklainės ligų diagnostikos ir stebėjimo metodai | 2.00 val. |
| Įgimtos tinklainės distrofijos | 2.00 val. |
| Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) epidemiologija ir profilaktika. | 2.00 val. |
| AGDD klinikinių atvejų analizavimas ir aptarimas | 2.00 val. |
| Savarankiškas darbas. Akių dugno fotografavimas | 2.00 val. |
| Diabetinės retinopatijos (DR) etiopatogenezė, rizikos veiksniai ir paplitimas. | 2.00 val. |
| Šiuolaikinis DR gydymas – lazerkoaguliacija, kortikosteroidų ir antiangiogeninė farmakoterapija. | 2.00 val. |
| DR klinikinių atvejų analizavimas ir aptarimas | 2.00 val. |
| Savarankiškas darbas. Optinė koherentinė angiografija | 2.00 val. |
| Tinklainės venų nepraeinamumas – priežastys, eiga ir regos aštrumo prognozė. | 2.00 val. |
| Tinklainės venų nepraeinamumo gydymas – lazerkoaguliacija, kortikosteroidų ir antiangiogeninė farmakoterapija. | 2.00 val. |
| Tinklainės venų nepraeinamumo klinikinių atvejų nagrinėjimas | 2.00 val. |
| Savarankiškas darbas | 2.00 val. |
| Tinklainės arterijų okliuzijos – klinika, diagnostika, gydymas | 2.00 val. |
| Kitos ligos sukeliančios gyslainės neovaskuliarizaciją (patologinė miopija, angioidinės juostos, gyslainės plyšimai) | 2.00 val. |
| Centrinė serozinė chorioretinopatija – diagnostikos ir gydymo naujovės | 2.00 val. |
| Intravitrealinės farmakoterapijos komplikacijos | 2.00 val. |
| 2.00 val. | |
| Preretininė fibrozė ir geltonosios dėmės skylė – klinika, diagnostika, gydymas | 2.00 val. |
| Tinklainės ligų chirurginis gydymas | 2.00 val. |
| Individualizuotas AGDD gydymas | 2.00 val. |
| Tinklainės atšokimas | 2.00 val. |
| Įskaita | 2.00 val. |
Mokymo(si) metodai
Paskaitos, seminarai.
Viso valandų
46.00
Programos tikslai
Tinklainės ligų, pažeidžiančių jos centrą (geltonąją dėmę) ir dėl to sukeliančių centrinio regėjimo silpnėjimą ar visišką jo netekimą, gydymo galimybės buvo labai ribotos. Tačiau pastarąjį dešimtmetį taikoma intravitrealinė farmakoterapija padarė perversmą šioje srityje, įgalindama specialistus ne tik apsaugoti pacientus nuo aklumo, bet ir pasiekti regos pagerėjimą.
Grėsmingiausios ir labiausiai paplitusios tinklainės ligos, kurias pradėjus laiku ir tinkamai gydyti pasiekiami geri rezultatai yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė retinopatija (DR) ir diabetinis geltonosios dėmės paburkimas (DGDP), tinklainės venų nepraeinamumas (TVN) bei patologinė trumparegystė.
Dėl šių ligų pacientai dažnai kreipiasi jau esant pažengusiems tinklainės pokyčiams. Todėl labai svarbu anksti nustatyti ir laiku pradėti individualizuotą gydymą, kad būtų išsaugota rega. Tinklainės ligų gydymo uždaviniai – stabdyti progresavimą bei pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Įgimtos ir paveldimos tinklainės ligos sudaro didžiąją daugumą visų retų akių ligų, atsirandus nauji jų gydymo metodai, todėl labai svarbu gydytojams plačiau susipažinti su šia patologija.
Grėsmingiausios ir labiausiai paplitusios tinklainės ligos, kurias pradėjus laiku ir tinkamai gydyti pasiekiami geri rezultatai yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė retinopatija (DR) ir diabetinis geltonosios dėmės paburkimas (DGDP), tinklainės venų nepraeinamumas (TVN) bei patologinė trumparegystė.
Dėl šių ligų pacientai dažnai kreipiasi jau esant pažengusiems tinklainės pokyčiams. Todėl labai svarbu anksti nustatyti ir laiku pradėti individualizuotą gydymą, kad būtų išsaugota rega. Tinklainės ligų gydymo uždaviniai – stabdyti progresavimą bei pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Įgimtos ir paveldimos tinklainės ligos sudaro didžiąją daugumą visų retų akių ligų, atsirandus nauji jų gydymo metodai, todėl labai svarbu gydytojams plačiau susipažinti su šia patologija.
Programos aprašymas (santrauka)
Tinklainės ligų, pažeidžiančių jos centrą (geltonąją dėmę) ir dėl to sukeliančių centrinio regėjimo silpnėjimą ar visišką jo netekimą, gydymo galimybės buvo labai ribotos. Tačiau pastaraisiais metais pradėta taikyti intravitrealinė farmakoterapija padarė perversmą šioje srityje, įgalindama specialistus ne tik apsaugoti pacientus nuo aklumo, bet ir pasiekti regos pagerėjimą.
Grėsmingiausios ir labiausiai paplitusios tinklainės ligos, kurias pradėjus laiku ir tinkamai gydyti pasiekiami geri rezultatai yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), diabetinė retinopatija (DR) ir diabetinis geltonosios dėmės paburkimas (DGDP), tinklainės venų nepraeinamumas (TVN) bei patologinė trumparegystė.
Dėl šių ligų pacientai dažnai kreipiasi jau esant ženkliems tinklainės pokyčiams. Todėl labai svarbu anksti nustatyti ir laiku pradėti individualizuotą gydymą, kad būtų išsaugota rega. Tinklainės ligų gydymo uždaviniai – pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę ir prognozę.
Klausytojų sk. (nuo)
5
Klausytojų sk. (iki)
10
| Dėstytojas | Teorijos val. | Praktikos val. |
|---|---|---|
| Martynas Špečkauskas | 5 | |
| Martynas Špečkauskas | 5 | 1 |
| Vilma Jūratė Balčiūnienė | 10 | 1 |
| Goda Miniauskienė | 7 | 3 |
| Dovilė Buteikienė | 5 |
Praktiniai gebėjimai, jų įsisavinimas, reikalingų savarankiškai atlikti manipuliacijų skaičius
Būti susipažinę su tinklainės ligų rizikos veiksniais ir patogeneze.
2. Žinoti tinklainės ligų epidemiologinę situaciją pasaulyje ir Lietuvoje.
3. Išmanyti tinklainės ligų šiuolaikinės diagnostikos būdus ir priemones, diferencinę diagnostiką.
4. Būti susipažinę su tinklainės ligų, pažeidžiančių geltonąją dėmę, medikamentinio, intervencinio ir chirurginio gydymo naujovėmis.
5. Žinoti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos diagnostikos ir gydymo naujienas.
6. Būti susipažinus su diabetinės retinopatijos ir diabetinio geltonosios dėmės paburkimo diagnostikos ir gydymo naujausiomis gairėmis.
7. Žinoti tinklainės venų nepraeinamumo atsiradimo, nustatymo, prognozės ir gydymo ypatumus.
8. Susipažinti su kitų tinklainės ligų, sukeliančių gyslainės neovaskuliarizaciją ar geltonosios dėmės paburkimą, išsivystymo, diagnostikos ir individualizuoto gydymo parinkimo režimus.
Atvykstant reikia turėti
Turėti medicininį chalatą
Papildoma informacija
Supažindinti su tinklainės ligų diagnostikos, medikamentinio, intervencinio ir chirurginio gydymo naujausiais metodais bei gydymo rekomendacijomis
Literatūra
1. Clinical Ophthalmic Genetics and Genomics, edited by G.C.M. Black et al., 2022; Academic Press
2. van Dijk EHC, Fauser S, Breukink MB, et al. Half-Dose Photodynamic Therapy versus High-Density Subthreshold Micropulse Laser Treatment in Patients with Chronic Central Serous Chorioretinopathy: The PLACE Trial. Ophthalmology. 2018;125(10):1547-1555. doi:10.1016/j.ophtha.2018.04.021
3. van Rijssen TJ, van Dijk EHC, Tsonaka R, et al. Half-Dose Photodynamic Therapy Versus Eplerenone in Chronic Central Serous Chorioretinopathy (SPECTRA): A Randomized Controlled Trial. Am J Ophthalmol. 2022;233:101-110. doi:10.1016/j.ajo.2021.06.020
4. van Rijssen TJ, van Dijk EHC, Yzer S, et al. Central serous chorioretinopathy: Towards an evidence-based treatment guideline. Prog Retin Eye Res. 2019;73:100770. doi:10.1016/j.preteyeres.2019.07.003
5. van Dijk EHC, Boon CJF. Serous business: Delineating the broad spectrum of diseases with subretinal fluid in the macula. Prog Retin Eye Res. 2021;84:100955. doi:10.1016/j.preteyeres.2021.100955
6. Ferris FL, Wilcinson CP, Bird A, Chakravarthy U, Chew E, Csaky K, Sadda SR. Beckman Initiative for macular Resarch Classification Committee. Clinical Classification of Age-related Macular Degeneration. Ophthalmology. 2013;120(4):844-51.
7. Spaide RF, Fujimotob JG, Waheedc NK, Saddad SR, Staurenghie G. Optical coherence tomography angiography. Progress in Retinal and Eye Research 2018; 64: 1–55.
8. Sambhav K, Grover S, Chalam KS. The application of optical coherence tomography angiography in retinal diseases. Surophthal. 2017;62(6):838-866.
9. Chalam KV, Sambhav K. v Optical Coherence Tomography Angiography in Retinal Diseases. J Ophthalmic Vis Res 2016; 11(1): 84–92.
10. Moraes G, Faes L, Pal B. Optical Coherence Tomography Angiography: Principles and Application in Retinal Diseases. Delhi J Ophthalmol 2018;29;43-48.
11. Lauermann JL, Eter N, Alten F. Optical Coherence Tomography Angiography Offers New Insights into Choriocapillaris Perfusion. Ophthalmologica 2018;239:74–84.
12. Rodriguez FJ, Staurenghi G, Gale R. The role of OCT-A in retinal disease management. Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol 2018;256(11): 2019–2026.
13. Coscas F, et al. Optical coherence tomography angiography in exudative age-related macular degeneration: a predictive model for treatment decisions. Br J Ophthalmol 2018;0:1–5.
14. Stanfield CL, Germann WJ. Principles of human physiology 5 th edition, 2018 Pearson Benjamin Cummings.
15. The Merck manual of diagnosis and therapy 20 th edition, 2018 Merck research laboratories.
16. Guidelines for Diabetic Eye Care 2016. www.icoph. org/downloads/icoethicalcode.pdf
17. Schmidt-Erfurth U et all. Guidelines for the Management of Diabetic Macular Edema by the European Society of Retina Specialists. Ophthalmologica 2017;237(4):185-222.
18. Hwang TS, Jia Y, Gao SS, Bailey ST, Lauer AK, Flaxel CJ, Wilson DJ, Huang D. Optical coherence tomography angiography features of diabetic retinopathy. Retina 2015;35:2371– 2376.
19. Wessel MM, Nair N, Aaker GD, Ehrlich JR, D’Amico DJ, Kiss S. Peripheral retinal ischaemia, as evaluated by ultra-widefield fluorescein angiography, is associated with diabetic macular oedema. Br J Ophthalmol 2012;96: 694–698.
20. Lang GE, Berta A, Eldem BM, Simader C, Sharp D, Holz FG, Sutter F, Gerstner O, Mitchell P. Two-year safety and efficacy of ranibizumab 0.5 mg in diabetic macular edema: interim analysis of the RESTORE extension study. Ophthalmology 2013;120:2004–2012.
21. Schmidt-Erfurth U, Lang GE, Holz FG, Schlingemann RO, Lanzetta P, Massin P, Gerstner O, Bouazza AS, Shen H, Osborne A, Mitchell P. Three-year outcomes of individualized ranibizumab treatment in patients with diabetic macular edema: the RESTORE extension study. Ophthalmology 2014;121:1045–1053.
22. Wells JA, Glassman AR, Ayala AR, Jampol LM, Aiello LP, Antoszyk AN, Arnold-Bush B, Baker CW, Bressler NM, Browning DJ, Elman MJ, Ferris FL, Friedman SM, Melia M, Pieramici DJ, Sun JK, Beck RW. Aflibercept, bevacizumab, or ranibizumab for diabetic macular edema. N Engl J Med 2015;372:1193–1203.
23. Prunte C, Fajnkuchen F, Mahmood S, Ricci F, Hatz K, Studnicka J, Bezlyak V, Parikh S, Stubbings WJ, Wenzel A, Figueira J. Ranibizumab 0.5 mg treat-and-extend regimen for diabetic macular oedema: the RETAIN study. Br J Ophthalmol 2016;100:787–795.
24. Mylonas G, Bolz M, Kriechbaum K, Treu C, Deak G, Lammer J, Scholda C, Schmidt-Erfurth U. Retinal architecture recovery after grid photocoagulation in diabetic macular edema observed in vivo by spectral domain optical coherence tomography. Retina 2013; 33:717–725.
25. Stewart MW. Corticosteroid use for diabetic macular edema: old fad or new trend? Curr Diab Rep 2012;12:364–375.
26. Avery RL, Gordon GM. Systemic safety of prolonged monthly anti-vascular endothelial growth factor therapy for diabetic macular edema: a systematic review and metaanalysis. JAMA Ophthalmol 2016;134:21– 29.
27. Zimmet P, Alberti KG, Magliano DJ, Bennett PH. Diabetes mellitus statistics on prevalence and mortality: facts and fallacies. Nat Rev Endocrinol 2016;12:616–622.
28. Hahn P, Fekrat S. Best practices for treatment of retinal vein occlusion. Curr Opin Ophthalmol 2012; 23(3): 175-81.
29. Hayreh SS. Central Retinal Vein Occlusion. 2010. Prieiga per internetą http://iris8.ophth.uiowa.edu/CourseCast/Viewer/Default.aspx?id=57b74196-e340-4558-a7e9-52c08649777a
30. Hayreh SS. Ocular vascular occlusive disorders: natural history of visual outcome. Progress in Retinal Eye Research 2014;41:1-25.
30. Yanoff M, Duker JS. Ophthalmology. Second ed. Mosby; 2004, p. 856-869.
31. Jaulim A, Ahmed B, Khanam T, Chatziralli IP. Branch retinal vein occlusion: epidemiology, pathogenesis, risk factors, clinical features, diagnosis, and complications. An update of the literature. Retina 2013; 33(5):901-10.
32. McAllister IL. Central retinal vein occlusion: a review. Clin Experiment Ophthalmol 2012; 40(1):48-58.
33. Rehak M, Wiedemann P. Retinal vein thrombosis: pathogenesis and management. J Thromb Haemost 2010;8(9):1886-94.
34. Wong TY, Scott IU. Clinical practice. Retinal-vein occlusion. N Engl J Med 2010; 363(22):2135-44.
35. Wu L. Branch Retinal Vein occlusion, 2014. Prieiga per internetą http://emedicine.medscape.com/article/1223498-overview
36. Adhi M, Duker JS. Optical coherence tomography--current and future applications. Curr Opin Ophthalmol 2013;24(3):213-21.
37. Grzybowski A, Told R, Sacu S, Bandello F, Moisseiev E, Loewenstein A, Schmidt-Erfurth U. 2018 Update on Intravitreal Injections: Euretina Expert Consensus Recommendations. Ophthalmologica 2018;239:181-193. doi: 10.1159/000486145
38. Colin A. McCannel, MD, Harry W. Flynn, Jr., MD, and Emmett T. Cunningham Jr., MD, PhD, MPH. Updated Guidelines for Intravitreal Injection. Review of Ophthalmology PUBLISHED 6 JULY 2015. https://www.reviewofophthalmology.com/article/updated-guidelines-for-intravitreal-injection
39. Lin Xing, MD, Stephen J. Dorrepaal, MD, FRCSC, Jeffrey Gale, MD, FRCSC. Survey of intravitreal injection techniques and treatment protocols among retina specialists in Canada. Can J Ophthalmol 2014;49:261–266.
40. Michelle E. Wilson, Adrienne W. Scott, Ingrid U. Scott, Sharon Fekrat. How to Give Intravitreal Injections. Ophthalmic Pearls RETINA; 2013;4:45-47.
41.Myers L, Almeida D, Abràmoff MD. Intravitreal Injection Technique: A Primer for Ophthalmology Residents and Fellows. EyeRounds.org. January 6, 2015; Available from: http://www.EyeRounds.org/tutorials/intravitreal-injection/.
42. The Royal College of Ophthalmologists. Ophthalmic Service Guidance. Intravitreal injection therapy. May 2018 Revised August 2018.
43. 28. Lee SM, Pak KY, Kwon HJ, et.al. Association between tangential contraction and early vision loss in idiopathic epiretinal membrane. Retina. 2018;38:541-549.
44. 6. Nam DH, Desouza PJ, Hahn P, et. al. Intraoperative spectral domain optical coherence tomography imaging after internal limiting embrane peeling in idiopathic epiretinal membrane with connecting strands. Retina. 2015;35:1622-1630.
45. Fabian ID, Moisseiev E, Moisseiev J, Moroz I, Barak A, Alhalel A. Macular hole after vitrectomy for primary rhegmatogenous retinal detachment. Retina. 2012;32(3):511-9.
46. Graeme C.M. Black, Jane L. Ashworth, Panagiotis I. Sergouniotis, (Eds) Clinical Ophthalmic Genetics and Genomics, Academic Press; 2022
47. Peuch, B, De Laey JJ, Holder, GE (Eds) Inherited Chorioretinal Dystrophies, A Textbook and Atlas, 1st Edition, 2014, Springer. Hardcover ISBN 978-3-540-69464-9; eBook ISBN 978-3-540-69466-3
48. Ehlers, JP et al. OCT and OCTA in Retinal Disorders, 1st Edition. Wolters Kluwer; 2020.